Konkurencijos taryba itin retai savo iniciatyva teikia pasiūlymus dėl jau galiojančių teisės aktų, kuriais ribojama konkurencija, teigia valstybės auditoriai. Konkurencijos taryba gali nagrinėti tik žemesnio lygmens teisės aktus, ar jie neriboja konkurencijos, tuo tarpu teikti pastabas dėl jau galiojančių įstatymų taryba nėra įgaliota. Todėl institucija nepajėgi visapusiškai užtikrinti konkurencijos laisvę.
Auditoriai pažymi, kad šalyje nėra institucijos, formuojančios konkurencijos politiką, dar tik rengiamos konkurencijos politikos gairės, nepakankama už konkurencijos politikos įgyvendinimą atsakingos Konkurencijos tarybos veiklos priežiūra. Dėl šių priežasčių trūksta strateginio požiūrio konkurencijos politikos klausimais.
Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, apibendrindama audito, įvertinusio, kaip Lietuvoje užtikrinama konkurencinė aplinka, rezultatus, teigia, kad didesnis institucijų dėmesys veiksmingai konkurencijai ir efektyviam rinkos veikimui, kaip parodė auditas, leistų išspręsti daug valstybei ir gyventojams aktualių problemų.
„Tikimės, kad ši audito ataskaita taps katalizatoriumi, padedančiu Vyriausybei šalinti konkurenciją ribojančius veiksnius“, – sako G. Švedienė.
Auditoriai atkreipia dėmesį, kad vis dar neskiriama pakankamai dėmesio palankesnei konkurencijos aplinkai kurti, nėra tinkamos prevencijos sistemos, kuri padėtų teisės aktais užtikrinti konkurencijos laisvę.
Konstatuota, kad Konkurencijos tarybos galimybės įrodyti slaptus ir neteisėtus įmonių susitarimus yra nedidelės, nes savo tyrimuose ji kaip įrodymų negali rinkti ir naudoti operatyvinės informacijos. Šios priemonės, konkurencijos institucijų naudojamos kai kuriose užsienio šalyse, išplėstų Konkurencijos tarybos galimybes.
Pasak auditorių, Konkurencijos taryba ūkio subjektams už konkurencijos pažeidimus skiria santykinai švelnias baudas, neįvertinant rinkai ir vartotojams padarytos žalos, todėl baudos neturi pakankamo atgrasomojo poveikio. Tai rodo ir pakartotinai toms pačioms įmonėms už konkurencijos pažeidimus skiriamos baudos. Auditorių vertinimu, mažos baudos gali sukurti priešingą poveikį siekiamam tikslui – įmonės gali būti suinteresuotos daryti antikonkurencinius veiksmus, jei pažeidimo nauda bus gerokai didesnė nei tikėtina bauda.
Valstybės auditoriai pažymi, kad valstybės institucijoms, savivaldybėms ir kitiems viešojo administravimo subjektams nenumatyta jokia atsakomybė už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, todėl Konkurencijos taryba neturi realių atgrasomojo poveikio priemonių. Pavyzdžiui, priversti savivaldybę panaikinti Konkurencijos įstatymui prieštaraujančius teisės aktus gali tik teismas, tačiau procesui užtrukus ir toliau daroma žala konkurencijai. Konkurencijos įstatyme numačius galimybę už pažeidimus skirti pinigines baudas viešojo administravimo subjektų vadovams, tai veiktų kaip atgrasanti priemonė.
Šiuo metu įstatymas įpareigoja Konkurencijos tarybą nagrinėti visus pareiškimus dėl konkurenciją ribojančių veiksnių, jeigu jie atitinka nustatytus reikalavimus. Jiems tirti taryba išnaudoja didesnę dalį turimų resursų, todėl 2007–2010 m. I pusmetį tik apie 16 proc. tyrimų Konkurencijos taryba pradėjo savo iniciatyva. Tam, kad turimi ištekliai būtų naudojami efektyviau ir būtų sprendžiamos reikšmingiausios problemos, auditoriai siūlo suteikti tarybai teisę atsisakyti pradėti tyrimą, jei jis neatitinka tarybos nustatytų prioritetų ar kriterijų.
Valstybės auditoriai atkreipė dėmesį, kad 2010 m. Konkurencijos tarybai buvo priskirtos naujos funkcijos, tačiau finansavimas sumažintas beveik 35 proc., kas lėmė ir darbuotojų skaičiaus sumažėjimą. Didėjant funkcijų skaičiui ir mažinant finansavimą silpnėja institucijos galimybės visapusiškai užtikrinti Konkurencijos įstatymo priežiūrą.
Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo paskirti už konkurencijos politikos formavimą atsakingą instituciją, patvirtinti Konkurencijos politikos gaires bei įvertinti galimybę Konkurencijos tarybai leisti naudoti operatyvinę informaciją. Siūloma numatyti papildomus tarybos finansavimo šaltinius, taikyti sankcijas viešojo administravimo subjektų vadovams už priimamus teisės aktus, pažeidžiančius Konkurencijos įstatymą. Taip pat pasiūlyta suteikti galimybę Konkurencijos tarybai atsisakyti pradėti tyrimus atsižvelgiant į nustatytus kriterijus, numatyti pareigą teikti pasiūlymus dėl visų teisės aktų, ribojančių konkurenciją, bei peržiūrėti baudų už konkurencijos pažeidimus skaičiavimo ir skyrimo tvarką.
