Apie mokesčių reformą, bei Vyriausybės darbą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Seimo narys, konservatorius Mindaugas Lingė.
Ar politikų yra tikslas, pateikti daug pakeitimų, kad žmonės nespėtų pakankamai įsigilinti, kadangi apie tai kalbama jau kurį laiką, pakeitimai ateina realiuoju laiku, kartais ir per dieną jų būna ne vienas. Tiesiog žmonės pameta kas keičiasi, pameta tuos skaičius ir laikui bėgant praranda susidomėjimą ir susitaiko su tuo. Kaip galvojate?
M.Lingė: Tai kuo daugiau užverčiant informacijos, kuo daugiau keičiant dedamąsias, na, tai natūralu. Mes gyvenam bėgančiame pasauly, daug įvairių temų aktualių, ir kartais net yra ir paprojektuojama, kad viena kita tema dar papildomai atsirastų kontekste, padirginti visuomenės dėmesį ir nukreipti galbūt nuo tos temos dėmesį ir kad kažkur kitur fokusas, kol nepopuliarios temos būtų aptarinėjamos.
Pavyzdžiui, nemokami abortai, ar ne?
M.Lingė: Na, ar tai būtent ar reprodukcinės sveikatos atsiradęs naujas pasiūlymas, ar dar praėjusią savaitę bandytas ten profesoriaus Vytauto Landsbergio statusas, kur visi iš karto tampa ekspertais ir turi nuomonę, ir tada mažiau laiko lieka dėmesio kalbėti apie mokesčius, nors jie liečia tiesiogiai mūsų gyvenimus ir sprendimai yra priimami.
Suprantame, kad mokesčiai yra sudėtinga, ir pati tema sudėtinga, ir poveikį įvertinti, ir žinių specifinių reikia. Tai būti ekspertais kiekvienam prie kiekvieno namų stalo yra sudėtinga tą dėmesį išlaikyti. Tai kuo didesnis aiškinimas ir turbūt labiau susiejimas, kokį tikslą nori padaryti, kokias priemones pasitelkti ir kaip dabar bus tokių žingsnių sudėliojimo, tai to nematome.
Tai daugiau matome tokius labiau besikeičiančius ir netgi ir tuos pačius nesutarimus dar valdančioj koalicijoj. Tik pirmas redakcijas dar pakeliui į Vyriausybę derinimui su visuomene, tai ką girdėjome, buvo koalicijos partnerių, kurie nustebo, būtent net ne taip sutarti dalykai buvo atspindėti galutiniuose dokumentuose pateiktuose, dar paskui kitas.
Tai jeigu jau patiems politikams nėra visiškai aišku, tai ką kalbėti apie žmones, kurių našta palies, be abejo, tuos mokesčius. Ir čia yra irgi viena iš medalio pusių. Mes labai dabar ir šiais metais susikoncentravom dėmesį į tą fiskalinę, sako, skaičiuoja, kad 500 milijonų bus surinkta 2027 metais, tai dar irgi tik perspektyvoje, bet truputį už dėmesio ribų yra kitas.
O jau žiūrėkime, juk jau yra prasidėjęs tų milijonų išleidinėjimo procesas, ar ne? Procesas per įvairius įstatymus, kurie pakeliui. Seimo nariai iš valdančiosios daugumos užregistruoja vieną pasiūlymą apie lengvatas, kad ir ten daržovėms, maistui, restoranams, papildomas neapmokestinamas pajamų dydis šeimoms auginančioms vaikus, tai įvairios kitos, kad ir šiandien bus projektas, kuris tikrai yra labai imlus pinigams – didinti jaunų šeimų būsto prieinamumą, didesnes paramas.
Tai yra apie išlaidas, tai yra apie didesnius finansus ir kurie turi savo kainą. Tai jeigu dabar mes dar turime nesurinktus pinigus, dar nesusitarta, bet labai sėkmingai skinasi kelias išleidinėjantis pinigus, tai dabar klausimas, ar kas didesnį efektą turėtų, ar centringumas registruojant įvairias papildomas lengvatas ir panašius dalykus, kai kada gal netgi nereikėtų tų einamųjų išlaidom, jeigu mes tiksliai žinotumėm, ne vien tiktai populistinei idėjai kažkuriai vienai geriau skambančiai pasiūlyti ir įgyvendinti, bet galbūt susitarti dėl priemonės, kuri tikrai yra tiksli, veiksminga, padeda pasiekti, išspręsti konkrečią problemą.
O šiuo atveju tikrai dėmesys įsiskaidęs, ir mes pradėję tartis nuo 5–6 proc. gynybai, kas buvo Valstybės gynimo taryboje dar sausio mėnesį įvardinta. Tuos nuosekliai sekė, kad tai turėtų pasitarnauti ne vien skolintomis lėšomis, tai turėtų būti, kad tai turi būti ir tvarūs šaltiniai pajamų. Ir, tačiau ateiname į etapą, kur mes turime jau labai didelį miksą, ir tada nebeaišku, kokį pagrindinį tikslą šiuo metu sprendžia.
Noriu jūsų pasiteirauti, ar jūs sutinkate, kad galbūt kadangi tiek daug pakeitimų vienu metu, tokia yra ir strategija, kad ilgą laiką apie juos komunikuojama, jie keičiasi, galiausiai pametamas dėmesys ir paskui ateina laikas balsuoti, tada jau sprendimai turi būti priimti?
A.Butkevičius: Žiūrėkite, aš jums prisiminiau vieną tokią profesoriaus paskaitą, kad sakė: „Jūs esat ekonomistai, ir kada diskusijose dalyvausit tarp eilės žmonių ir pamatysit, kad laukia didelio spaudimo, tai jūs įvelkit tam tikrus savo tuos oponentus, kolegas į skaičių manipuliaciją. Ir vis tiek, jeigu jūs esat tam tikrose pareigose, visada žmonės daugiau patikės tavimi, bet nieko nesupras.“
Tai čia vienas toks išsigelbėjimo irgi variantas, bet aš nenoriu tikėti, kad čia yra toks tikslas. Vis tiek, aš manau, kad dėl ko aš ir sakiau, kad kitose šalyse yra daug ilgiau diskutuojama apie tokius įstatymo projektus, arba tiesiog, aš manau, kad komunikaciniu požiūriu turėjo būti netgi gal tam tikrose laidose finansų ministras.
Mačiau dabar jau vienoje laidoje jis dalyvavo, trumpai atsakinėjo į klausimus. Bet tam reikėtų daug skirti daugiau laiko. Aš atsimenu, būdavo tokia laida „Paskutinė kryžkelė“, jeigu atsimenat, nes aš buvau ir finansų ministru, tai mane tuo metu tikrai sukviesdavo ekonomistus.
Atsimenu dar tada dabartinio prezidento banko vyriausiasis ekonomistas būdavo, kur keturi profesionalai sėdi, dar vienas koks politikas, Žulevičius, atsimenu, finansų viceministras, kuris padėdavo. Ir tokios laidos trukdavo valandą arba pusantros valandos, ir tikrai, kiek žinau, žmonių žiūrimumas būdavo labai didžiulis ir kildavo po to, gaudavau laiškų sekančią dieną labai daug.
Kaip jūs galvojat su šitais mokestiniais pakeitimais? Tai kaip bus? Ateis laikas balsuot ir sakys: „Balsuojam ir viskas?“
A.Butkevičius: Gali būti ir toks variantas tokiu atveju, bet aš tai būčiau visai kitokią reformą daręs. Ir jeigu mes kalbam apie gynybą, matėt, čia yra ne per didžiausios sumos taip įvardintos. Tai reiškia kita suma.
Jeigu kalbama apie 1,55 proc. nuo bendro vidaus produkto, skolinsim kažkur 1 milijardą 200 milijonų eurų. Apytiksliai paskaičiavus, tai jeigu skolinsimės 2 milijardus, tai žinote kokios skolos aptarnavimo išlaidos bus?
Aš tai būčiau įvedęs apyvartos tikriausiai mokestį, kurį turėjom iki stojimo į Europos Sąjungą. Paskaičiavę vis, kiek į metus maždaug papultų lėšų, tai būtų užtekę transporto priemonių naudotojo mokesčių ir dar vieno apyvartos mokesčio, kuris specialiai būtų gynybos finansavimui. Tai čia yra mūsų visų žmonių pareiga rūpintis gynyba ir saugumu.
Noriu prognozės paklausti, kaip jūs manote, kada jau bus galutiniai mokesčių pakeitimų pasiūlymai pateikti?
A.Butkevičius: Aš manau, kad birželio 30 dieną, nes kitaip konstitucija neleidžia vėliau priimti, jeigu mes kalbam. Taip, tai čia deadline, ta diena gali būti ir kokia birželio 22 arba 25. Tai čia priklausys nuo to, kokią darbotvarkę paruoš valdybos Seimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
