Taigi kodėl taip yra?
Esant ramiam orui, silpniems vėjams miesto temperatūra pakyla ir nuo aplinkinių gyvenviečių gali skirtis net septyniais laipsniais.
„Didesnė miesto temperatūra priklauso nuo oro sąlygų. Kai vyrauja silpna pernaša, silpni vėjai, dangus būna apsiniaukęs, tuomet susidaro miesto šilumos sala. Jos temperatūra nuo aplinkinių gyvenviečių skiriasi vienu – dviem laipsnius. Na, o šaltomis ir giedromis naktimis temperatūra gali pakilti ir 5, 6 ar net 7 laipsniais“, – mini klimatologas doc. dr. G. Stankūnavičius.
Kas skleidžia šilumą?
Daugiausia šilumos mieste skleidžia transportas, šildymas, tačiau yra ir kitų veiksnių.
„Temperatūrą mieste kelia ne tik transportas, bet ir šildymas, požeminiai vamzdynai, kurie nutiesti per visą miestą. Taip pat prisideda ir gerai neapšiltinti stogai, kurie skleidžia šilumą. Be to, jeigu iš vakaro šviečia saulė, tuomet ji įkaitina įvairius betoninius darinius, plytas, kurios paskui irgi spinduliuoja šilumą, taip keldamos bendrą temperatūros lygį mieste“, – mini klimatologas G. Stankūnavičius.
Be šių yra ir kitų priežasčių, kurios susidėjusios ne tik pakelia miesto temperatūrą, bet lemia smogo susidarymą.
„Prie temperatūros kilimo prisideda transportas, kaminai, na ir užterštumas. Nors ir nedidelis užterštumas Vilniuje, bet jis sulaiko, šiek tiek ilgabangę spinduliuotę, kuri skatina atvėsimą. Viską sudėjus, esant labai silpno vėjo sąlygoms, net ir pranešama, kad ties Vilniumi, senamiesčiu, centrinėje dalyje susidaręs smogas. Nors vizualiai to smogo ir nematyti, bet žvelgiant nuo aukštesnių vietų matosi tokia rūkana, migla“, – priduria klimatologas.
Reljefas lemia kritulių kiekį ir būvį
Klimato ypatybes lemia ne tik atmosferoje vykstantys procesai, bet ir vietiniai geografiniai veiksniai, reljefas. Esant nulinei temperatūrai dažnai ir krituliai toliau nuo miesto gali skirtis. Mieste gali lyti, o toliau snigti. Apskritai, daugiausia lietaus Lietuvoje iškrenta žemaičių aukštumos teritorijoje apimančioje Skuodą, Telšius, Plungę, Rietavą bei kitus greta esančius miestelius. Štai vidurio Lietuvos regione esančius miestus – Kauną, Kėdainius, Raseinius, Šiaulius, Panevėžį - lietus aplanko rečiausiai, taip pat čia užfiksuojama daugiausia apsiniaukusių dienų per metus apie 150-170.
„Pagal kritulių kiekį labai aiškiai išsiskiria žemaičių aukštuma. Kažkur tai apie Laukuvą, kai turime, tai ten daugiausia kritulių būna. Tiksliau, kritulių kiekio, nes dienų su krituliais gali būti įvairiai visur“, – tikina doc. dr. Donatas Valiukas.
