„Ramiai gyventi negaliu, – sako buvęs garsiosios Garliavos istorijos įvykių dalyvis Vitalijus Keršis, prieš beveik porą metų davęs parodymus Vaido Milinio nužudymo ir jo šmeižto bylose. – Dabar viešojoje erdvėje Neringa Venckienė paskelbė, kad man neva pareikšti įtarimai dėl jos šmeižto. Man rodos, tokius įtarimus turėtų pareikšti prokuroras“.
Įtarimai „Facebook’e“
Iš tiesų, savo „Facebook’o“ paskyroje N. Venckienė praėjusį penktadienį įrašė: „Įtarimai dėl šmeižto pareikšti Lavastei ir Keršiui“.
Ėmus domėtis, kuo kaltinamas V. Keršis ir kokie konkretūs įtarimai jam pareikšti, ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras Marius Zupkauskas kategoriškai atsisakė teikti bet kokią informaciją. „Nemanau, kad galėčiau ką nors komentuoti“, – kaip kirviu nukirto M. Zupkauskas.
Kiek atviresni buvo Generalinės prokuratūros viešųjų ryšių specialistai. „Ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį (kai apšmeižtas asmuo, neva šis padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje) yra pradėtas, tačiau apie kokius nors įtarimus kalbėti dar anksti, nes tyrimas tebevyksta“, – sakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė.
V. Keršis pripažino, kad dar sausio mėnesį buvo apklaustas, bet jokių įtarimų jam nepateikta. „Esu pasirašęs, kad jokių detalių negaliu viešinti, nes esu liudininkas V. Milinio ir kitose su Garliavos įvykiais susijusiose bylose, todėl ir į daugelį tyrėjos klausimų atsakyti negalėjau. Tik bylas tiriantys pareigūnai turi tarpusavyje susitarti, kokią informaciją gali leisti man paviešinti. O šiuo metu paskleista žinia, kad man pareikšti įtarimai, yra tiesiog dezinformacija. Nors gal tai tiesiog gerai apgalvotas žingsnis prieš svarstant Seime šios ponios imunitetą“, – svarstė V. Keršis.
Nepalankus liudininkas
Priminsime, kad 2011 metais, kai V. Milinio, nužudyto ir apkaltinto atseit buvus trečiuoju pedofilu Aidu, motina Marija ėmėsi ryžtingų žygių, kad būtų įvardyti jos sūnaus žudikai ir išaiškinta tiesa, be jaunuolio nužudymo bylos, teisėsaugininkai dar ėmėsi tirti ir jo, ir visos Milinių šeimos šmeižto bylą. Tose bylose buvo apklaustas ne vienas to meto Garliavoje vykusių įvykių dalyvis ir stebėtojas, tarp jų – ir tuometinis mergaitės gynėjas V. Keršis.
Tuomet V. Keršis pareigūnams papasakojo apie galimų pedofilų, kuriuos „reikia naikinti“, sąrašą, kas jį sudarė, apie tuo metu Klonio gatvėje kuriamas intrigas, apie tai, kad N. Venckienė davusi kaukes, vaizdo kamerą ir pan.
Iš V. Keršio pasakojimo: „Buvau apklaustas abiejose bylose (V. Milinio nužudymo ir šmeižto, – aut. past.). Kai atėjau į apklausą, dalis liudininkų jau buvo apklausti. Taigi, mano parodymuose nebuvo kažkokių išgalvotų dalykų – aš tiesiog patvirtinau tą, ką jau buvo sakę kai kurie liudininkai. O vėliau dar ir kiti apklaustieji patvirtino mano parodymus. Įdomus faktas – išgirdęs klausimus, supratau, kiek daug informacijos apie tuos žmones, kurie buvo prie tvoros ir kurie lydėdavo mergaitę į pasimatymus su motina, buvo suteikusios Venckų ir Kedžių šeimos“.
Sekė patys „patvoriniai“?
Kaip teigia V. Keršis, prasidėjus minėtų bylų tyrimams ir jam pačiam, taip pat Mariui Kuprevičiui ir kitiems liudytojams ėmus viešai kalbėti apie Klonio gatvės peripetijas, viešojoje erdvėje pasipylė pranešimai ir svarstymai, jog visi jie neva buvę kažkieno pasamdyti vykdyti tam tikriems užsakymams.
N. Venckienės teta Audronė Skučienė interviu „Laisvam laikraščiui“ teigė taip: „Dėl V. Keršio. Įsivaizduokite, kaip gali iš kažkur atvažiuoti žmogus į Garliavą, į Klonio gatvę, ir ten metus laiko prie tvoros gyventi? Juolab kad visi kiti žmonės buvo jau seniai išsiskirstę, nes tuo metu jokio gynimo D. Kedžio mergaitei tikrai nebereikėjo. V. Keršis ir dar keli tenai, Klonio gatvės patvoryje, nuolatos gyveno, budėjo. Toks mergaitės „gynėjų“ elgesys mums kėlė tam tikrus įtarimus ir todėl mes nieko bendro su jais neturėjome, apie jokius sekimus nekalbėjome. O jeigu V. Keršis pats kažką sekė, tai reiškia – kažkas jam iš tikrųjų davė nurodymus tuo užsiimti. Manau, į tai reikėtų labai atidžiai įsiklausyti ir išsiaiškinti – iš kur V. Keršis buvo gavęs nurodymą sekti kitus žmones?“
Jaučiasi nesaugus
Savo ruožtu V. Keršis tvirtino, jog Klonio gatvės šeimų nemalonę užsitraukė po to, kai pareigūnams papasakojo visą teisybę apie ten vykusias intrigas, pasidalijo savo nuomone su žurnalistais. Tuo metu internete ir pasipylę bjaurūs gandai apie jį – netgi kaltinimai, neva jis buvęs net ir nužudymo organizatoriumi!
„Daugelis mane vadina perbėgėliu į kitą pusę, – sakė V. Keršis. – Aš nesu jokioje pusėje – tik turiu savo nuomonę. Aš tik žinau, kas darosi toje kitoje pusėje. Pajutau jų pyktį ir norą susidoroti, sutrinti mane į miltus, kai nustojau šokti pagal jų dūdelę, kai ėmiau kalbėti tai, ką savo akimis mačiau ir savo ausimis girdėjau“.
Po V. Milinio nužudymo apie V. Keršį, anot jo paties, buvusi renkama įvairiausia informacija. „Matyt, ruošė medžiagą. Buvo sekama mano mergina. Nufotografavo, kai mes pasibučiavome – girdi, mes ištvirkaujame, – pasakojo V. Keršis. – Bandyta įteigti, kad neva aš sekiau V. Milinį ir tą vainiką su žvakelėmis neva padėjau. Žodžiu, iš anksto buvo kuriamos teorijos ir intrigos, kurias vėliau būtų galima padaryti sau naudingas, kaltės šešėlį permetant ant kitų“.
V. Keršis guodėsi, kad būti persekiojamojo kailyje labai nesaugu. „Niekam neįdomu, kad mane seka. Ne sykį stebėjau, kaip per daug nesislapstydamas vienas žmogus visur ėjo paskui mane, nors aš tyčia dariau įvairius vingius. Ne kartą raižėsi apie mano buto langus. Esu informavęs apie tai pareigūnus, tačiau jie atsakė, kad nemato jokios grėsmės. Ir ne tik teigė nematą grėsmės, bet iš kai kurių aukštas pareigas užimančių pareigūnų netgi išgirdau grasinimų, kad jei nenutilsiu, tai galiu būti nutildytas... Kaip suprantu – amžiams. Tai ką galvoti, kai girdi tokius, švelniai tariant, perspėjimus, kai esu davęs nepalankius parodymus keliose bylose, užpiltas grasinimais viešoje erdvėje? Aš juk neprašau nuolatinės apsaugos. Gal nors retkarčiais – kai važiuoju į policiją ar teismą, galėtų apsauga palydėti“, – sakė V. Keršis.
Jis ne kartą yra svarstęs galimybę kreiptis į teisėsaugą, kad būtų nutraukta šmeižto lavina prieš jį. „Tačiau neturiu tiek pinigų, kiek prašo advokatai. Jie tvirtina, jog visiškai netrykšta džiaugsmu imtis mano reikalų, nes bijo. Visi puikiai supranta, su kuo teks susidurti: bus ne tik išnarstyti po kaulelį, bet ir aplieti purvu, – pasakojo V. Keršis. – Galiu drąsiai teigti, jog mūsų teisėsauga bejėgė susitvarkyti su visokiais klanais ir klaneliais, apginti žmogų, kai jį šmeižia arba juo manipuliuoja nusikaltėliai“.
Saugoma, bet nesaugi
Dėl savo ir savo dukters saugumo nerimauja ir valstybės saugoma Laimutė Stankūnaitė. Neseniai internete išplatintame savo pareiškime ji prašo pagalbos. „Gyvename nepelnytą gyvenimą. Yra žinių, kad Policijos departamento darbuotojai žinojo apie rengiamą mano sesers ir teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymą, tačiau nieko nepadarė, kad tam užkirstų kelią (...). Nepasitikiu pareigūnais (...). Labai bijau dėl savo gyvybės ir gresiančio susidorojimo, todėl prašau pagalbos – padėkit mums“, – vaizdo įraše kalba L. Stankūnaitė.
Pasak L. Stankūnaitės, teisėsauga nieko nedaranti, kad situacija pasikeistų, pataikaujanti tam tikriems asmenims, vilkinanti tyrimus. Dėl to L. Stankūnaitė su dukra negalinčios gyventi pilnaverčio gyvenimo, esanti varžoma jųdviejų laisvė. „Esame iškankintos ir išvargintos. Esame nukentėjusios ir netekusios savo artimųjų. Nebeturime jėgų taip gyventi toliau (...). O iš Kriminalinės policijos biuro girdžiu nuolatinius pažadus – kaip lietus į tuščią kibirą“, – skundžiasi L. Stankūnaitė. Ji sako esanti pasiryžusi atsisakyti apsaugos ir įteikusi pareiškimą.
Kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis patenkinti tokio prašymo neketina. Pareigūnų turimais duomenimis, nesaugomai L. Stankūnaitei ir jos dukrai tikrai gali kilti pavojus. „Turime pakankamai daug informacijos, kad šiandienai yra grėsmės, nuolatiniai grasinimai susidoroti (taip pat ir viešoje erdvėje), bandymai sužinoti mergaitės buvimo vietą ir organizuoti jos pagrobimą. L. Stankūnaitės prašymas buvo gautas, tačiau atmestas, ir ji toliau saugoma“, – per spaudos konferenciją paaiškino A. Matonis.
Kaltinimus neigia
Šiomis dienomis Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Drąsos kelio“ lyderė N. Venckienė, kuriai ketinama pareikšti įtarimus dėl galimai padarytų nusikaltimų, daug dėmesio skyrė pastaruoju metu pasirodžiusioms publikacijoms ir kratėsi visų jai metamų kaltinimų.
Parlamentarė pavadino sąmoninga dezinformacija ir L. Stankūnaitės teiginius, ir D. Kedžio dukters duotus parodymus, atseit nenaudingus jai, N. Venckienei. Ji akcentavo, kad vadinamojo Garliavos šturmo įrašo slėpimas – tai įrodymas, kad prokurorai esą dangstantys tikruosius nusikaltėlius.
Be kita ko, N. Venckienė pareiškė sieksianti, kad generaliniam prokurorui Dariui Valiui dėl šmeižto būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. „D. Valys norėtų pateikti man įtarimus ir dėl žmogžudysčių organizavimo, tačiau tam nėra jokių įrodymų. Nei aš organizavau, nei aš ką nors dariau. Tai – visiškas melas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo N. Venckienė.
Seimo narės N. Venckienės neliečiamybės panaikinimo klausimą turėsianti spręsti laikinoji tyrimo komisija buvo sudaryta šių metų sausio 15 dieną. Seimas leido komisijai dėl N. Venckienės teisinio imuniteto panaikinimo posėdžiauti uždarai. Šios komisijos nariai iki kovo 25 dienos turi parengti rezoliucijos projektą, ar patenkinti generalinio prokuroro prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti N. Venckienės laisvę.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
