Birželis jau baigiasi, tačiau daug dienų jis priminė labiau pavasarį nei vasarą. Kaip rodo meteorologiniai duomenys, birželio mėnuo Baltijos šalyse buvo bent 0,5–2 laipsniais vėsesnis už vidurkį, o didžiausia neigiama oro temperatūros anomalija fiksuota Latgaloje, Pietryčių Estijoje, Pskovo (Rusija) ir Vitebsko (Baltarusija) srityse.
Tuo metu kitoje Europos dalyje buvo priešingai – maždaug nuo birželio vidurio į Pietvakarių Europą ėmus veržtis labai šiltoms ir sausoms tropinėms oro masėms iš vakarinės Sacharos regiono, didesnėje Ispanijos dalyje, Pietvakarių Prancūzijoje, Vakarų Balkanų šalyse vidutinė oro temperatūra buvo 2–5 laipsniais aukštesnė už daugiametę.
„Tam turėjo įtakos slėgio laukų pasiskirstymas virš Šiaurės rytų Atlanto ir Europos. Azorų anticiklono gūbrys, kaip būdinga „bobų vasaros“ metu, nusidriekė į Vidurio Europą, o gilūs Atlanto ciklonai, kurie taip pat būdingi daugiau rudens mėnesiams, keliavo per Islandiją link šiaurinės Skandinavijos ir toliau į Rytų Europą.
Esant tokiai situacijai terminis laukas virš Europos pasidarė griežtai bipolinis: santykinai žema oro temperatūra virš šiaurinės Europos dalies, kur dėl cikloninės veiklos dar ir didelis debesuotumas bei didesnis nei įprasta vėjo greitis, o aukšta temperatūra su giedrais ir ramiais orais virš pietinės Europos dalies ir Viduržemio jūros. Riba tarp visiškai skirtingų savybių oro masių šiuo metu yra virš Vidurio Europos“, – paaiškina G. Stankūnavičius.
Tokia slėgio ir temperatūros laukų struktūra darė įtaką ir kritulių pasiskirstymui Europoje.
„Šiaurinėje ir rytinėje Europos dalyje vyravo didelio masto kritulių laukai (frontai, atskiri ciklono centrinių dalių sektoriai) ir jie pasiskirstė tolygiau, o pietinėje Europos dalyje tropinės kilmės oro masėse vystėsi galingos konvekcinės gardelės, vietomis susidarė mezo-ciklonai, todėl krituliai pasiskirstė labai netolygiai (vienur buvo sukelti potvyniai, kitus neiškrito nė lašo).
O Balkanų pusiasalio šiaurinėje dalyje (Serbija, vakarinė Rumunijos, rytinė Kroatijos, pietinė Vengrijos ir šiaurės rytinė Bosnijos sritys) netgi susidarė pavojingai sausringos sąlygos“, – komentuoja klimatologas.
Artimiausių dienų ir ilgalaikė orų prognozė
Anot G. Stankūnavičiaus, pirmadienį, birželio 30 d., išliks vidutinio stiprumo vakarų šiaurės vakarų krypties vėjas. Vietomis, daugiausia rytinėje šalies dalyje, trumpai palis. Oro temperatūra kils iki 17–22 laipsnių.
Antradienį, liepos 1 d., daugiausia be kritulių, bus laipsniu kitu daugiau nei pirmadienį.
Trečiadienio popietę oro temperatūra kils iki 24–29 laipsnių, vietomis pietuose iki 30 laipsnių karščio.
„Šis gana staigus foninės oro temperatūros padidėjimas susijęs su palaipsniniu tropinės kilmės oro masių persistūmimu nuo Pietvakarių Europos link Balkanų–Karpatų regiono“, – paaiškina klimatologas.
Ketvirtadienis, prognozuojama, bus karščiausia diena ir kol kas šilčiausia naktis. Minimali nakties oro temperatūra prognozuojama 15–20 laipsnių, o dienos – 26–31 laipsnis, pajūryje 21–26 laipsniai.
„Tačiau tai tik prognozė, jeigu atmosferos frontas, kuris prognozuojamas ketvirtadienio vakare atslinktų anksčiau, tokios aukštos dienos oro temperatūros nebus“, – priduria G. Stankūnavičius.
Kitas savaitgalis prognozuojamas nekarštas, nes tropinės kilmės oro masė bus išstumta iš Lietuvos teritorijos.
Antros liepos mėnesio savaitės orų prognozės dar nėra tikslios, bet didžiausia tikimybė sulaukti vidutiniškai šiltų su trumpalaikiais krituliais orų.
„Ilgalaikių orų prognozių duomenys rodo, kad liepos mėnuo Lietuvoje bus šiltesnis už normą, stipresnio ir ilgesnio atšilimo bei sausesnių orų laukiama antroje liepos mėnesio pusėje“, – teigia klimatologas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
