Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas pasisakė, kad liepa prognozuojama šiek tiek šiltesnė ir drėgnesnė nei įprastai, su iki 1-o laipsnio aukštesne temperatūra ir apie 50 proc. didesniu kritulių kiekiu nei vidutinis.
„Pagal dabartines prognozes, liepa turėtų būti šiek tiek šiltesnė, negu įprastai būna, iki vieno laipsnio. Kritulių kiekis – nedidelis, bet didesnis nei daugiametė norma, apie 50 proc. Tai žodžiu, šiek tiek šilčiau ir šiek tiek drėgniau“, – pastebėjo jis.
Pasak eksperto, pagal tai, kokie orai vyrauja dabar, apskritai yra sudėtinga nuspėti, kokie jie bus likusį liepos ar net rugpjūčio mėnesį.
„Žvelgiant keturias savaites į priekį, prognozių pasitvirtinimas nėra labai aukštas, kuo toliau, tuo jos silpnesnės. Bet labai atsargiai žiūrint, rugpjūtis taip pat prognozuojamas artimas daugiametėms normoms.
Šiek tiek šilčiau, bet ne daug. Kol kas tokios prognozės, šiek tiek apsiriboti liepą ir rugpjūčio pradžią. Pagal dabartines prognozes, tiek liepą, tiek rugpjūčio pradžioje turėtų būti šiek tiek šilčiau“, – sakė pašnekovas.
Klimatologo nuomone, nors birželis buvo tik apie pusę laipsnio vėsesnis nei įprastai, mažesnis saulėtumas ir stipresni vėjai sukūrė vėsesnio mėnesio įspūdį.
„Birželis buvo pusę laipsnio vėsesnis negu įprastai, dabartinėmis klimato sąlygomis. Vidutinė temperatūra – 15,4 laipsnio. Pažvelgus kelias dešimtis metų atgal, tokia temperatūra būtų visiškai normali birželio mėnesiui.
Temperatūra nebuvo labai smarkiai nukrypusi nuo normos – tik pusę laipsnio vėsesnė. Tačiau birželis buvo lėtesnis nei įprastai, mažiau saulės, gana stiprūs vėjai. Dėl to susidarė įspūdis, kad birželis buvo vėsus“, – komentavo D. Valiukas.
Hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas akcentavo, kad šių metų birželis atrodė vėsesnis, nes išsiskyrė iš pastarųjų kelerių šiltesnių metų konteksto, nors pagal ilgalaikes normas toks oras buvo gana įprastas.
„Be to, paskutinių penkerių–septynerių metų birželiai Lietuvoje buvo ganėtinai šilti, šiltesni negu įprastai. Tad šis birželis tarsi iškrito iš pastarųjų metų konteksto, bet ne iš ilgalaikės normos. Vėjai, mažai saulės – visa tai ir sukūrė tą įspūdį, kad buvo ganėtinai vėsu“, – apibrėžė jis.
Apie potvynių realią tikimybę Lietuvoje perspėjo hidrologas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad hidrologinių stebėjimų skyriaus patarėjas Juozas Šimkus teigė, kad Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai per trumpą laiką, ypatingai vasarą, iškrenta mėnesio ar net kelių mėnesių kritulių norma. Tiesa, jie pasitaiko ne taip jau ir retai.
„Kad iškristų kelių mėnesių kritulių norma yra įmanoma ir taip yra buvę, turbūt ne kartą ir ne du. Tik, aišku, dažniausiai tokie krituliai nebūna visoje Lietuvoje, jie būna kažkur lokaliai, nedidelėje teritorijoje ir būtent vasaros metu.
Galima sakyti, ne taip jau ir retai jie pasitaiko, kad kelių mėnesių norma iškristų per parą. Iš atminties nepasakysiu, bet greičiausiai, kad yra buvę. Ir tada toje vietovėje būna labai šlapia“, – komentavo jis.
Ekstremalias liūtis, anot J. Šimkaus, galima numatyti iš anksto tik kelias ar keliolika valandų prieš. Taip pat, nors ir egzistuoja savaitės trukmės prognozės, tik prieš parą galima tiksliau įvertinti jų tikimybę, ypatingai, kai temperatūra smarkiai pakyla.
„Yra įmanoma tokius reiškinius numatyti iš anksto. Tik tas išankstumas, kalbant apie tokias ekstremalias liūtis, yra kelios ar keliolika valandų. Ne prieš savaitę ar panašiai. Mes sudarome prognozes iki septynių parų į priekį, bet tokios ekstremalios liūtys tikrai tokiu išankstumu nėra numatomos.
Prieš parą jau galima matyti, jeigu ateina karštis po 19 laipsnių, ir šokteli iki virš 30, aišku, tikimybė liūtims išauga“, – dalinosi įžvalgomis hidrologinių stebėjimų skyriaus patarėjas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
