Chirurgas Artūras Dobilas dešimtmetį darbavosi Švedijoje, tačiau pasiilgęs Tėvynės ir norėdamas padėti Lietuvos žmonėms su visa šeima grįžo į gimtinę. Nuo šiol savo patirtį jis pritaikys šioje ligoninėje.
„Tikimės pačių pacientų pagarbos mums, ir mes lygiai taip pat turime gerbti pacientus. Tai pats didžiausias pokytis. O paskui jau gydymo metodikos ir taktikos, manau, čia tik laiko klausimas, kada viskas iš Vakarų ateis į Lietuvą“, – sako Ginekologijos centro vadovas A. Dobilas.
Trūksta dermatologų ir psichiatrų
A. Dobilas nėra vienintelis naujas medikas šioje ligoninėje. Per dvejus metus ten įsidarbino apie 200 gydytojų, iš kurių 11 patirtį kaupė Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Švedijoje.
„Didžiausias iššūkis išlieka odos ligų specialistų – dermatologų – pritraukimas. Deja, nepavyko pritraukti nė vieno. Taip pat nėra lengva pritraukti psichiatrus“, – sako Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius Audrius Šimaitis.
Iš viso ligoninėje dirba kone 3,5 tūkst. žmonių. Iš jų – apie 1,5 tūkst. slaugytojų ir jų padėjėjų, tačiau šimtų dar vis trūksta.
„Per dvejus metus turime apie 100 slaugytojų padidėjimą. Vis dar reikėtų daugiau šių specialistų – tiek slaugytojų, tiek slaugytojų padėjėjų, ypač turinčių specializaciją“, – teigia Klaipėdos universiteto ligoninės direktorė slaugai Aida Smagurienė.
Kaip pasakoja ligoninės direktorius, jam pradėjus dirbti ligoninės skolos siekė 12,5 mln. eurų. Naujai sukurtai vadovų komandai per metus pavyko jas sumažinti iki kiek daugiau nei 5 mln., o šiemet – iki 3,5 mln.
Rasta medicininė įranga
„Įdiegti vadybininkai–administratoriai, kurie nukrovė gydytojus nuo bereikalingo administracinio darbo, todėl gydytojas daugiau laiko gali skirti pacientui“, – pasakoja A. Šimaitis.
Didelę paskatą sumažinti skolas suteikė ir atlikta inventorizacija. Esą anksčiau ji nebuvo vykdoma, todėl dabar medikai rado tai, ko patys nesitikėjo.
„Radome daug aparatūros, ir dėl to taip pat sutaupėme daug pinigų“, – sako A. Šimaitis.
Už 24 mln. eurų ligoninė ėmėsi Infekcinių ligų centro modernizavimo.
„Viskas pritaikyta taip, kad atsitikus kokiai infekcinei ligai, ekstremaliai situacijai būtų užtikrintas pilnas aptarnavimas ir nereikėtų spręsti visko laikinosiomis priemonėmis – kaip kažkada atitveriant laikinas konstrukcijas ar dar kažką darant“, – teigia generalinio direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai ir plėtrai Saulius Budinas.
Pasimokius iš chaoso COVID-19 metais, tokie modernūs infekcinių ligų centrai steigiami ir dar keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.



