REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trečiadienį Klaipėdoje įvestas karantinas ir aiškėja, kaip į antrąjį karantiną reaguoja pirmojo karantino metu priešakyje buvusi Klaipėda. Miesto meras Vytautas Grubliauskas sako, kad situacija čia yra labai įtempta ir jau reikalingi skubūs bei drąsūs sprendimai. Meras pažymėjo, kad trečiadienį uostamiesčio gatvės labai stipriai ištuštėjo ir vis daugiau žmonių dirba nuotoliniu būdu.

Trečiadienį Klaipėdoje įvestas karantinas ir aiškėja, kaip į antrąjį karantiną reaguoja pirmojo karantino metu priešakyje buvusi Klaipėda. Miesto meras Vytautas Grubliauskas sako, kad situacija čia yra labai įtempta ir jau reikalingi skubūs bei drąsūs sprendimai. Meras pažymėjo, kad trečiadienį uostamiesčio gatvės labai stipriai ištuštėjo ir vis daugiau žmonių dirba nuotoliniu būdu.

REKLAMA

„Situacija jau artėja prie ekstremalios, todėl reikalingi skubūs ir drąsūs sprendimai. Jei reikės, bus ryžtingi ir nelabai populiarūs sprendimai. Šiandien apie juos dar nenorėčiau kalbėti, nes ir taip pakanka tos įtampos“, – interviu tv3.lt teigė V. Grubliauskas.

Nuo šiandien Klaipėdoje įvedus karantiną visose viešose vietose privaloma dėvėti kaukes, draudžiama būriuotis daugiau nei po 5 asmenis. Ar žmonės mieste laikosi tų nurodymų?

REKLAMA
REKLAMA

Tikrai negaliu kalbėti sistemiškai, kad visa Klaipėda laikosi, kad labai drausmingi – tai būtų šiek tiek per drąsu sakyti, nors to labai norėtųsi.

REKLAMA

Ryte per miestą pervažiavau keletą kartų. Iš tikrųjų miesto gatvės labai stipriai ištuštėjo. Matyt, žmonės išgirdo ir kas gali, dirba nuotoliniu būdu.

Kita vertus, mieste mačiau ne daug žmonių, bet miesto gatvėse 80 proc. žmonių reikalavimų dėvėti kaukes laikėsi.

Sunku pasakyti, dar neturiu informacijos, kiek to buvo laikomasi viešajame transporte, bet panašu, kad yra pakankamai aiškiai perduota vairuotojams žinia ir informavimas apie kontrolę, jų atsakomybę.

Kitas labai svarbus dalykas, ne tiek kaukės, atstumai, kiek to suvokimas. Draudimų yra pakankamai nemažai, bet problema yra, kaip jų laikomasi, kaip užtikrinama laikymosi kontrolė ir kaip reaguojama, kada yra nesilaikoma.

REKLAMA
REKLAMA

Čia yra sistema, kuri dabar tik įsisuka. Bet, kad ji yra pavėluota, tai daugiau nei faktas.

Karantinas Klaipėdoje oficialiai įsigaliojo šiandien, bet dalis ribojimų jau galioja nuo pirmadienio savivaldybės iniciatyva. Kodėl?

Situaciją vertiname atsakingai. Ne kokių politinių atlaidų ar rinkimų kontekste, bet realios situacijos kontekste. Manau, kad lygiai toks pats scenarijus turėjo būti ir valstybėje, kada visi sprendimai buvo dvejų etapų – iki rinkimų ir po rinkimų.

Todėl mes šiandien turime tokią situaciją. Klaipėdoje matydami tas tendencijas ir grėsmes lygiai prieš savaitę, trečiadienį, ekstremalių situacijų komisija, nepaisant to, kad buvome geltonojoje zonoje, kalbėjome apie tai, kad turime gyventi pagal realiai jau esančia raudonąją zoną, ko valstybė nedrįso pripažinti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Natūralu, kad tie sprendimai buvo ne tik adekvatūs, bet ir savalaikiai. Ar jų pakanka? Panašu, kad to tikrai nepakaks, matant tą dinamiką, židinius, jų gausėjimą.

Panašu, kad dalis sprendimų, kurie ne tokie džiaugsmingi, valstybės mastu tikrai turėjo būti priimti gerokai anksčiau. Covidinės situacijos suvaldymo scenarijai buvo, ko gero, rinkiminės kampanijos ir politinės strategijos dalimi. Šiandieną, turbūt tai yra daugiau nei akivaizdu.

Jūs minėjote, kad draudimai efekto neduos, jei patys gyventojai nebus sąmoningi.

Pirmosios bangos atveju, kada buvo grėsmė, kurios dar niekas nepažįsta, tai ji atrodo tikrai baisi, siaubinga ir visiškai netoli. To sąmoningumo pirmosios bangos ir ypač karantino atveju tikrai buvo pakankamai.

REKLAMA

Dabar vasarą buvo pakankamai lengvas režimas. Ypatingai dėl didžiųjų renginių, dėl susibūrimų arenose, stebėjimų varžybose, kur 4-5 tūkstančiai žiūrovų – tai žmones atpalaidavo.

Juolab, kad informacija dabar skleidžiama dvejopa. Kad didžioji dalis yra besimptomiai ir lengvai persergami, kad virusas labiau taikosi į jaunus žmones, kurie tą išgyveną gerokai lengviau, kad mirčių skaičius kaip ir buvo apmažėjęs.

Aš manau, kad žmonėms tai sudarė klaidingą iliuziją, kad virusas, jei dar neįveiktas, bet yra stipriai pažabotas – bet yra priešingai. Ta plėtra, kuri vyksta dabar, mano manymu, yra labai grėsminga.

Noriu tikėti, kad žmonės pajaus tą grėsmę šalia savęs gerokai anksčiau nei ji iš tikrųjų palies juos.

REKLAMA

Kokia dabar koronaviruso situacija Klaipėdoje? Kas jums ir gyventojams kelia daugiausiai nerimo?

Gyventojams labiausiai kelia nerimą tai, kas yra arti jų ir gali juos paliesti. O kalbant iš miesto valdžios pusės, labai neramina, kad židiniai plinta. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atsirado naujų atvejų, jau yra židinys, o pirmosios bangos metu to pavyko išvengti.

Daug rūpesčių kyla dėl globos įstaigų. „Klaipėdos viltis“ yra vieni iš globos namų, kurie yra labai rizikingoje zonoje ir, bijau, kad ten labai pavojinga.

Taip pat plitimas yra įvairiose kompanijose. Sunku dar pasakyti tą plėtrą, nes didžioji problema tame, bent jau Klaipėdos kontekste, yra ištirti tik 47 atvejai, o dar neištirti 223.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai reiškia, kad realiai tik penktadalis yra ištirta. Kol tie židiniai yra neištirti – tai vyksta plėtra ir situacija nesuvaldoma. Tai mums kelia didžiausią nerimą.

Kodėl neištiriama? Nes didėja apimtys, žmogiškasis resursas taip pat nėra neišsemiamas. Pradeda buksuoti žmogiškasis faktorius. Išlenda ir finansavimo aspektai, kiek ši tarnyba (Nacionalinis visuomenės sveikatos centras – aut. pat.) buvo aprūpinta finansais ir žmogiškojo potencialo saugojimu ir kaupimu. Ši institucija yra valstybinė ir valstybės turime paklausti: kodėl ši institucija šiandien buksuoja?

Trečiadienį vėl turime rekordinį atvejų skaičių šalyje – 776. Kaip manote, kas lėmė tokį karantino protrūkį Lietuvoje?

REKLAMA

Manau, koronaviruso situacijos suvaldymas buvo rinkiminės kampanijos dalimi arba derinama ne prie realios situacijos, o prie politinės darbotvarkės. Dėl to šiandien turime tuos rekordus, kurie gąsdina ir kelia įtampą visuomenėje. Tai pasekmė vadybos, personalo valdymo kontekste ir aprūpinimu NVSC finansais.

Situacijoje pirmais smuikais griežia ne ekspertai, ne specialistai, ne medikai, ne epidemiologai, o griežia politikai ir netgi nedidelis jų būrys, dėl to šiandien turime tokią situaciją.

Vyriausybės sprendimus jūs vadinote chaotiškais. Kurioje vietoje daugiausia neaiškumų?

Galime kalbėti apie mobiliuosius punktus, karščiavimo klinikas, apie taikomus režimus, kai vienus pradeda nuo pirmadienio, kitus – nuo trečiadienio, dar kitus – nuo penktadienio.

REKLAMA

Jau net sekti jų nebeišeina, net specialistai nebespėja susigaudyti – tai ką jau kalbėti apie paprastą pilietį.

Operacijų vadovo įsakymai iš ryto išeina vienokie, o vakare jau būna kitokie. Kai prie šturvalo stovi ne laivavedžiai, o mechanikai, todėl šiandien ir turime tokį rezultatą.

Dar pakalbėkime, kokia situacija Klaipėdos gydymo įstaigose. Ar pakankamai turit vietų Covid-19 ligoniams?

Iš gydymo įstaigų girdžiu, kad situacija yra labai įtempta. Tų vietų, skaičiuojant lovomis, dar šiandien nėra dramatiška ar kritiška situacija, bet yra labai įtempta.

Gerokai didesnis rūpestis – gydytojai. Kad pradeda kristi gydytojai iš rikiuotės, kad gydytojai taip pat užsikrečia. Kadangi atvejai būna besimptomiai, tai identifikuojama tik privalomųjų patikrinimų metu. O iki tol sergantys gydytojai vaikšto ir po ligoninę, ir kitur.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai veda prie to, kad šiai dienai problema yra ne tai, kiek yra lovų, ar jų pakaks. Bet problema, ar pakaks gydytojų, kurie bus prie tų lovų.

Ko imsitės skubiai, kad koronaviruso situacija pagerėtų?

Jau kalbėjau susitikime su vyr. gydytojais, kad neišvengiamai reikia kalbėti apie ekstremalių situacijų komisijos posėdį, nes situacija artėja prie ekstremalios.

Mano jau įvardinti židiniai yra labai jautrūs ir svarbūs – tai Respublikinė Klaipėdos ligoninė, globos įstaiga „Klaipėdos viltis“ ar prekybos tinklai. Jau tenka dėti visas pastangas, kad sustabdytume plitimą, kiek įmanoma ir lokalizuotume židinius. Be to, trūksta ir ligoninių tarpusavio sąveikos.

Ačiū už pokalbį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų