Adolfas ir Alvydas – vieni labiausiai patyrusių lakūnų Lietuvoje ir vieni labiausiai gerbiamų An-2 pilotų pasaulyje, ore praleidę tūkstančius valandų, matę patyrę pačių įvairiausių išbandymų. Tai tikri profesionalai, kurie niekados nerizikuotų saugumu.
Todėl mus, jų draugus ir kolegas, ypač žeidžia šiandien paskelbta melaginga informacija neva lėktuve galėjo nebūti reikalingos gelbėjimo įrangos. Ši dezinformacija pateikiama kaip nuskambėjusi iš „Klaipėdos avialinijų“ atstovų lūpų.
Norime aiškiai ir garsiai pasakyti: tai melas. Lėktuve buvo ir gelbėjimosi liemenės, ir plaustas. Tai patvirtina ne vienas liudininkas, tarp jų ir lakūnų šeimų nariai.
„Noriu paneigti informaciją, pasklidusią spaudoje, kad lėktuve nebuvo gelbėjimosi įrangos. Kalbėjome su pilotais ir aš žinojau, kad gelbėjimo įranga paruošta, o vyrai ją pasiėmė. Todėl nuoširdżiai nesuprantu, kaip galima skleisti tokią dezinformaciją bei teigti, jog iš mano lūpų buvo ištarti tokie žodžiai“. – sako „Klaipėdos avialinijų“ direktorius Viktoras Šišniauskas. Tai, kad lakūnai į Lietuvą skrido visiškai pasiruošę patvirtina ir Švedijos Kattleberg aerouosto direktorius Kjell Brattfors, išlydėjęs lakūnus. „Adolfas Mačiulis yra mano senas geras draugas. Kadangi jis ne pirmus metus skraido tarp Lietuvos ir Švedijos, turi patirties su skrydžiais virš vandens ir žino, kokie yra saugumo reikalavimai.
Ir jei pakalbėtumėte su bet kuo, kas jį pažįsta, jie patvirtintų, kad Adas niekada neskristų be gelbėjimo įrangos. Kai vyrai ruošėsi išvykimui, aš jų paklausiau, ar reikia duoti gelbėjimo įrangą. Man buvo atsakyta, kad nereikia, nes viskas yra lėktuve.
Paprašiau parodyti, nes visada prieš išleisdamas lėktuvus pats savo akimis turiu pamatyti ir būti tikras, kad viskas yra vietoje. Lėktuve buvo speciali plausto pakuotė su plaustu ir gelbėjimo liemenės, buvo ir gelbėjimui skirtas prožektorius“.
Virginija Selmistraitienė, piloto Alvydo Selmistraičio žmona matė, kaip lakūnai ruošėsi skrydžiui.“Aš visada labai jaudindavausi, kai vyras turėdavo kažkur išskristi.
O jis man visada sakydavo, kad nieko jam negali nutikti, nes juk lėktuve yra gelbėjimo įranga. Tą dieną, kai jis turėjo išskristi, aš iš darbo namo grįžau anksčiau, kad galėčiau jį išlydėti. Ir jis specialiai prie mano akių į mašiną viską dėjo, kad tik būčiau ramesnė. Kadangi vyras lakūnu dirba jau daugybę metų, žinau, kaip įpakuotas gelbėjimo plaustas ir liemenės. Jis viską su savimi išsivežė. Mačiau tai savo akimis“.
Gelbėjimosi įrangą lėktuve prieš skrydį matė ir kartu su lakūnais į Daniją vykęs „Klaipėdos avialinijų“ technikas Borisas Grechniovas: „Plaustą ir gelbėjimo liemenes vežėmės kartu su savimi. Net akyse stovi, kur jos buvo lėktuve padėtos - dešinėje pusėje, tik išėjus iš pilotų kabinos. Ant plausto buvo sudėtos liemenės. Galiu garantuoti 150 proc.“
Suprantame, kad lėktuvo ir jo įgulos paieškos operacija buvo labai sudėtinga ir galbūt nevyko idealiai. Tikimės, kad nepriklausomas tyrimas nustatys visas katastrofos aplinkybes bei įvertins institucijų padarytą darbą.
Tačiau norėtume „Klaipėdos avialinijų“, lakūnų Adolfo Mačiulio ir Alvydo Selmistraičio kolegų ir draugų vardu, paprašyti visų skelbti tik teisingą ir tikrą informaciją bei vengti spekuliacijų ir dezinformacijos, kuri tik skaudina.
