Siūlomame valstybės biudžete yra numatyta dar labiau apkarpyti gynybai skiriamas lėšas. Jei bus patvirtintas dabartinis biudžetas, gynybai skiriamų lėšų dalis sudarys vos 1,02 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors NATO reikalauja 2 proc.
"Šio reikalavimo neišpildėme net ekonomikos pakilimo laikotarpiu, tad nereikėtų stebėtis, kad ir dabar nepasiekiame kartelės", - Eltai sakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Ministrė neslėpė, jog ir taip diržus susiveržusiai krašto apsaugai dar didesnis lėšų mažinimas bus skausmingas. Pasak R. Juknevičienės, jau šiemet griežtai apribotos lėšos komandiruotėms, viešiesiems ryšiams, kai kurie gynybos atašė dirbs iš Lietuvos, mažėja Lietuvos atstovų NATO struktūrose.
Krašto apsaugos sistemos vadovė neslepia, kad kitąmet dar labiau taupant gali būti neapsieita be personalo mažinimo civilinėse struktūrose, o kariniame sektoriuje - toliau nebepratęsiamos sutartys.
Vis dėlto didžiausią grėsmę, R. Juknevičienės teigimu, kelia mūsų kariuomenės dydis, nėra užpildyta nė viena brigada, batalionai, trūksta eilinių kareivių.
"Nebeįsivaizduoju, kaip galėtų būti mažesnė kariuomenė", - sakė R. Juknevičienė.
Pasak krašto apsaugos ministrės, situaciją bus bandoma gerinti vėl pradedant karinius mokymus ir jų metu rengiant rezervą ir atrenkant potencialius profesionaliosios kariuomenės narius.
