Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo kitų metų pradžios Lietuvos didžiųjų miestų nuotekose planuojama ieškoti COVID-19 sukelėjo. Ministerija sako, kad tai bus papildoma priemonė pandemijai valdyti – esą taip bus galima iš anksto užkirsti kelią galimiems protrūkiams, be to, tai padėtų aptikti naujas viruso atmainas. Tyrimus planuojanti vykdyti laboratorija skaičiuoja, kad įranga kainuos maždaug 130–150 tūkst. eurų.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvos didžiųjų miestų nuotekose planuojama ieškoti COVID-19 sukelėjo. Ministerija sako, kad tai bus papildoma priemonė pandemijai valdyti – esą taip bus galima iš anksto užkirsti kelią galimiems protrūkiams, be to, tai padėtų aptikti naujas viruso atmainas. Tyrimus planuojanti vykdyti laboratorija skaičiuoja, kad įranga kainuos maždaug 130–150 tūkst. eurų.

REKLAMA

Lietuvoje netrukus planuojama COVID-19 sukeliančio viruso ieškoti miestų nuotekose. Pirma tyrimai bus atliekami didžiuosiuose šalies miestuose, neatmenama galimybė, kad galėtų būti tiriamos ir mažesnių miestų nuotekos.

Jei viskas gerai, tokie tyrimai turėtų prasidėti dar kitų metų kovo–balandžio mėnesiais. Tiesa, tam dar reikia gauti Europos Komisijos (EK) finansavimą ir nusipirkti specialią įrangą.

REKLAMA

Virusas į nuotekas patenka su organizmo skysčiais

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Žukienė aiškina, kad SARS-CoV-2 virusas į nuotekas patenka kartu su žmogaus organizmo išskyromis.

Todėl tiriant nuotekas būtų galima stebėti užsikrėtimų lokacijas ir užkirsti kelią galimiems protrūkiams.

„SARS-CoV-2 viruso ir (ar) jo atmainų buvimo nuotekose stebėjimo metodas yra pagalbinis būdas pandemijai valdyti. Nuotekose aptiktas virusas gali būti laikomas ženklu apie galimą pandemijos pradžią (atsinaujinimą) tam tikroje teritorijoje, objektuose, plitimo, kitimo tendencijas. Duomenys gali būti naudingi priimant sprendimus dėl pasirengimo ir reagavimo priemonių pandemijai valdyti“, – tv3.lt komentuoja D. Žukienė.

Nuotekų tyrimus vykdyti planuoja Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Laboratorijos direktorė Rosita Marija Balčienė sako, kad tirti nuotekas šiuo metu, kol virusas cirkuliuoja labai plačiai, nėra prasmės.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau atslūgus pandemijai, kai sergamumo rodikliai stabilizuosis, stebėti nuotekas reikėtų būtent todėl, kad būtų užbėgta už akių galimam epidemiologinės situacijos suprastėjimui.

„Kiek žinau, Italijoje buvo daromi tokie tyrimai ir dar prieš šiam virusui pasklindant, nuotekose jau buvo užfiksuota, kad virusas pradeda cirkuliuoti. Būtent šiuo tikslu ir būtų atliekami nuotekų tyrimai“, – tv3.lt sako R. M. Balčienė.

Įranga kainuotų iki 130–150 tūkst.

NVSPL direktorė R. M. Balčienė kol kas negali detaliai papasakoti, kaip nuotekų tyrimai bus vykdomi, mat laboratorija kol kas neturi tyrimams reikalingos įrangos.

Žinoma, kad tyrimai turėtų būti vykdomi PGR metodu. Toks pat principas yra taikomas ir žmogaus organizmo skysčių tyrimui.

„Esame pateikę paraišką ir planuojame gauti finansavimą iš EK. Atsakymo, ar dotacija bus skirta, dar neturime, tikimės, kad bus. Šį mėnesį turėtume gauti atsakymą, tuomet visi formalumai, sutarties pasirašymas. Manau, kad sausį pradėsime pirkimus, viešieji pirkimai užtruks, tad maždaug kovą galėsime pradėti veikti“, – pasakoja R. M. Balčienė.

REKLAMA
REKLAMA

NVSPL direktorė sako, kad tyrimams reikalinga įranga susideda iš kelių dalių. Dalį komponentų laboratorija jau turi, dalį įrangos reikės nusipirkti. Skaičiuojama, kad reikalinga įranga kainuotų iki 130–150 tūkst.

SAM nurodo, kad pagal EK rekomendacijas, mėginiai tyrimams būtų imami iš nuotekų įleidimo į valymo įrenginius vietų. Tokiu atveju nuotekos turėtų būti dar nevalytos. Kita vieta, kur galėtų būti imami mėginiai – nuotekų surinkimo tinklai, tose vietose, kur tam bus techninės galimybės.

NVSPL direktorė R. M. Balčienė pasakoja, kad tyrimus iš pat pradžių planuojama atlikti trijuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Specialistė teigia, kad jei bus poreikis, mėginiai galėtų būti imami tam tikrose konkrečiose vietose, pavyzdžiui, iš prie sveikatos priežiūros įstaigų esančių valymo įrenginių ir t.t. Pradėjus tyrimus bus vertinama, ar juos pradėti vykdyti ir kituose šalies miestuose.

„Tai tikrai nekompensuotų ar nepakeistų klinikinių tyrimų atlikimo, jeigu pandemija atsinaujintų. Jeigu virusą aptiktume, tai būtų ženklas apie galimą pandemijos pradžią arba atsinaujinimą mūsų atveju“, – teigia R. M. Balčienė.

REKLAMA
REKLAMA

Pageidaujama tirti nuotekas be kritulių

Sveikatos apsaugos ministro apsirašytame SARS-CoV-2 viruso ir jo atmainų buvimo nuotekose stebėsenos tvarkos apraše nurodoma, kad nuotekų stebėsena vyktų dviem būdais – nuolatiniu ir papildomu. Nuolatinė stebėsena vyktų periodiškai tiriant nuotekas nustatytose vietose, o papildoma – kitose nei nustatyta vietose.

Tvarkos apraše nurodoma, kad nuotekų mėginiai nuolatiniam stebėjimui turėtų būti imami vieną–du kartus, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje ir vyriausiojo epidemiologo sprendimus.

Papildoma stebėsena būtų vykdoma atsižvelgiant į turimas technines galimybes paimti mėginį ir į epidemiologinę situaciją.

Imant mėginius turės būti užtikrinama, kad būtų imami 24 val. proporciniai arba lygiatarpiai nuotekų mėginiai. Jei įmanoma, mėginiai turėtų būti imami laikotarpiu be kritulių.

Su platesniu stebėsenos tvarkos aprašu galima susipažinti čia.

Tikintiems mokslu, ka jums leidzia?
Tikintiems mokslu, ka jums leidzia?
Šiandien spaudos konferencijoje Seime paviešinom skandalingą informaciją apie vakcinas: į Lietuvą įvežamos Covid19 vakcinos nėra paženklintos vadinamasiais bar kodais (brūkšniniais kodais)!

Visa tai yra įteisinta ministro A. Dulkio įsakymu, tiksli citata: "jas į Lietuvos Respubliką galima įvežti pakuotėmis, neturinčiomis dvimačio brūkšninio kodo, kuriame užkoduotas unikalus identifikatorius, ir unikalaus identifikatoriaus duomenų žmogui perskaitoma forma".

e-seimas. lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.301861/asr

Suprantate, kur čia šuo pakastas? Šiuo kodu ženklinami vaistiniai preparatai ir ne tik, bet kuris saldainių pakelis turi tokį kodą. Kad galėtum atsekti, kur, kada produktas pagamintas, kokia jo sudėtis ir pan.

Į Lietuvą įvežamos vakcinos tokiu kodu nežymimos... Visiškai.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas sako, kad žymėjimo buvo atsisakyta gamintojų prašymu, kad pavyktų greičiau patiekti vakcinas. Tarkim... Gal pradžioje vakcinų ir trūko. O dabar? Vakcinų turime nors vežimu vežk, bet jos niekaip nepaženklintos. Ir apskritai - iš kur mums žinoti, kad ten vakcinos ir kokios jos kokybės?

Kitas svarbus momentas - visai neseniai Lietuvoje buvo pratęstas vakcinų galiojimo laikas. Jos visos galiojo 6 mėnesius, o dabar - jau 9! Bingo! Jei taip galėtume pratęsti bet kurio vaisto galiojimą, tai farmacijos įmonės tikrai nesupyktų. Kur jau ten :)

Ir pabaigai. Paklausykite visuomeniškos mamos pokalbio su Prezidento patarėja Irena Segalovičiene, kuri labai nustemba išgirdusi šiuos faktus!

Tai Prezidentas apie nežymėtas vakcinas žino ar nežino?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų