Parlamentarai nesugebėjo priimti rezoliucijos, kurioje grupė Seimo narių Kiniją ragina pradėti dialogą su tikruoju Tibeto tautos atstovu – Jo Šventenybe Dalai Lama. Bent kol kas, Seime nugalėjo tie, kurie tvirtina, jog tokia rezoliucija gali pakenkti Lietuvos ir Kinijos santykiams, visų pirma - ekonominiams.
Tam, kad rezoliucija būtų priimta, už ją turėjo balsuoti mažiausiai 48 parlamentarai. Tačiau už ją pasisakė 34 parlamentarai, prieš – 14, 37 susilaikė. Pataisytas jos variantas Seimui bus pasiūlytas po dviejų savaičių.
Svarbiau ekonomika...
Prieštaraudami rezoliucijos šalininkams, pasisakantys „už“ ragino nelyginti Lietuvos ir Tibeto atvejų. Tačiau tai netrukdė jiems lyginti tibetiečių ir katalonų, baskų ar abchazų.
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Egidijus Klumbys ragino Seimo narius galų gale apsispręsti, kas jiems svarbiau – tautos teisė į apsisprendimą ar valstybės teritorinio apsisprendimo principas. Kalbėdamas apie pavyzdžius Čėčėnijoje, Kosove ir Katalonijoje, parlamentaras tikriausiai pamiršo, kad pasaulyje kalbant apie šių dviejų principų koliziją, visada yra pabrėžiamas kiekvienos situacijos išskirtinumas ir net tarptautinės teisės vadovėliuose aiškinama, kad nustatyti šių principų hierarchijos negalima – būtina atsižvelgti į konkrečias aplinkybes.
Bronius Bradauskas ragino parlamentarus galvoti pragmatiškai ir pirmiausia žvelgti į ekonominius aspektus. Tokios pačios nuomonės buvo ir socialdemokratas Justinas Karosas bei Liberalų sąjūdžio komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas, ragindami šios rezoliucijos nepriimti Seime. K. Glaveckas sakė, kad svarbiau turi būti Lietuvos ir Kinijos bendri investiciniai projektai, ekonominiai santykiai ir būsimi aukšto lygio valstybių pareigūnų susitikimai.
B. Bradauskas galų gale pasiūlė atmesti šį projektą ir daugiau nedaryti tokių „kvailų“ pasiūlymų.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Konstantas Ramelis aiškino, kad jis, kaip istorikas, ragina tokiu atveju parengti deklaracijas ir dėl baskų, katalonų ir kitų panašių tautų. Tikriausiai, anot jo, visas tautas, kovojančias už autonomiją ar nepriklausomybę, nepaisant jų skirtumų, galima sustatyti į tą pačią gretą.
Lietuvos ambasadoriui Kinijos Liaudies respublikoje Rokui Bernotui savaitgalį buvo pasakyta, kad Kinija šios rezoliucijos svarstymą vertina kaip kišimąsi į Kinijos vidaus reikalus.
... ar moralinės vertybės?
Kolegas dar kartą perskaityti rezoliucijos projektą kvietė konservatorė Danutė Bekintienė. Seimo nariams pradėjus argumentuoti, kad Lietuva neturėtų kištis į Kinijos vidaus reikalus ir pasisakyti už Tibeto tautos teisę į apsisprendimą, D. Bekintienė aiškino, kad rezoliucijoje nėra kalbama apie tai – paprasčiausiai raginama pradėti dialogą tarp Kinijos ir Tibeto.
D. Bekintienės bendrapartietis Mantas Adomėnas Seimo salėje ragino balsuoti už projektą, kad lietuvių parlamentarai nebūtų pažįstami iš kinkų drebėjimo. Prieštaraudamas kai kurių Seimo narių polinkiui ekonominius interesus statyti prieš moralinius ir etinius, M. Adomėnas sakė, kad krizė praeis, tačiau vertybės išliks visą laiką. „Čia yra mūsų pačių sąžinės ir principingumo matuoklis“, - kalbėjo konservatorius.
Viena iš rezoliucijos iniciatorių liberalsąjūdietė Dalia Kuodytė Seimo salėje atsakinėdama į klausimus sakė, kad svarstant šią deklaraciją yra kalbama apie galimybę suteikti plačią kultūrinę autonomiją tautai, kuri iš esmės gyvena karinės diktatūros sąlygomis. „Mes turime paprastą pasirinkimą – realpolitik ar žmogaus teisės ir tautos apsisprendimo teisė. Tautos, kuri savo teritorijoje yra likusi mažuma dėl Kinijos vykdomos politikos“, - kalbėjo D. Kuodytė, pridurdama, kad Kinijos ambasadoriaus veiksmus pastarosiomis dienomis ji vertina kaip kišimąsi į Lietuvos vidaus reikalus.
„Labai tikiuosi, kad kiniški koldūnai, kad ir kokie geri jie būtų, nenulems mūsų sprendimo šiandien“, - ragino D. Kuodytė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Saulius Pečeliūnas buvo tiesmukas – Lietuvos Seimo nariams „laikas baigti su tuo subinlaižiavimu“.
***
Praėjusią savaitę, atsižvelgiant į socialdemokrato Česlovo Juršėno siūlymą, nutarta daryti Seimo rezoliucijos projekto pateikimo pertrauką.
Ši rezoliucija buvo užregistruota vasario viduryje. Anot rezoliuciją pasirašiusios Seimo narės Dalios Kuodytės, lietuviai labai gerai supranta Tibeto žmonių padėtį, kadangi patys buvo pusę amžiaus okupuoti ir kentėjo represijas. „Vargu ar galime tylėti vien dėl minties, kad kažkas Kinijoje gali supykti“, - portalui „Balsas.lt“ sakė ji paklausta, ar nebijo, jog tokia rezoliucija gali sulaukti neigiamos Kinijos reakcijos.
Rezoliucijos projektu Kinijos vadovai raginami „pradėti nuoširdų dialogą dėl Tibeto ateities su Dalai Lama, Tibeto parlamento ir vyriausybės tremtyje atstovais ir siekti sprendimo, atitinkančio tarptautinės teisės normas, tautų ir žmogaus teisių užtikrinimo interesus“, o Lietuvos Vyriausybei siūloma „skatinti tokiais principais grindžiamą Kinijos ir Tibeto atstovų dialogą, telkti jam paramą Europos Sąjungos lygiu“.
Rezoliucijos projektą teikia Seimo nariai liberalai D. Kuodytė, Vytautas Grubliauskas, Gediminas Navaitis, konservatoriai Algis Kazulėnas, Petras Luomanas, Kazimieras Kuzminskas, Emanuelis Zingeris, Tautos prisikėlimo partijos atstovai Laimontas Dinius, Asta Baukutė, liberalcentristas Vytautas Bogušis.
Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis ES šalimis yra pareiškusi susirūpinimą dėl neramumų Tibete bei pasisakiusi už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.
Kovo 10 dieną, antradienį, Tibeto palaikymo akciją prie Kinijos ambasados Vilniuje buvo surengę Tibeto kultūros fondas, Tibeto laisvės rėmimo grupė, Seimo parlamentinė Tibeto rėmimo grupė. Prie protesto prisidėjo ir Lietuvoje viešintys vienuoliai - pabėgėliai iš Tibeto, šiuo metu gyvenantys Indijoje.
Šiemet kovo 10-ąją buvo minimos 50-osios okupacijos metinės - 1959-aisiais numalšinusi tibetiečių sukilimą Kinija okupavo Tibetą, o 14-asis Dalai Lama turėjo pasitraukti į Indiją.
