Daug sykių viešai nuskambėję pažadai, kad Lietuvos žemdirbiai sulauks šalies valdžios ir europinių institucijų paramos, kritinės situacijos akivaizdoje, po truputį ima erzinti. Vienais atvejais gudraujama, kitais miegama ir galvojama,kad viskas savaime susitvarkys.
Įvertinus krizinę situaciją žemės ūkyje, Rusijos embargo bei afrikinio kiaulių maro pasekmes, pagrindinių žemės ūkio produktų supirkimo kainų kritimą, Lietuvos žemdirbiai tikėjosi, kad sekančių metų valstybės biudžete bus numatyta bent iš dalies kompensuoti patiriamus nuostolius. Tačiau taip neatsitiko ir viskas labai paašu į neasakingų “pažadukų politiką”. Apie viską iš eilės.
Gudravimas, kurio kaina bent pusė mlijardo
Kuo pasireiškia biudžeto pristatytojų gudravimas? Viskas labai paprasta. Nors Biudžeto projekte planuojamas pajamų ir išlaidų augimas, tačiau valstybė iš biudžeto asignavimų žemės ūkio sektoriui 2015 metams nori skirti 22 mln. Lt. mažiau negu 2014 metais.
Iš pirmo žvilgsnio, tik peržvelgus pagrindinius skaičius, žemdirbiai tarsi galėtų džiaugtis, Žemės ūkio ministerijos vykdomoms programoms finansuoti numatyta skirti 3 mlrd. ir beveik 730 mln. Lt., t. y. beveik 708 mln. Lt daugiau nei 2014 m.
Tik štai kur gudrybė - visą šį padidėjimą lemia vien tik Europos Sąjungos (ES) skiriamų asignavimų padidėjimas beveik 726 mln. Litų. Gi valstybės biudžeto ir bendrojo finansavimo lėšos žemės ūkiui mažėja daugiau nei 17 mln. Lt.
Taigi, žemdirbiams duotų pažadų Vyriausybė nevykdo. Atrodytų – koks skirtumas – iš kurios kišenės duodama? Tačiau blogiausia tai, kad ES paramos įsisavinimui trūksta 174 mln. Lt. bendrojo finansavimo nacionalinio biudžeto lėšų. Tai reiškia, kad iš valstybės biudžeto neskyrus žemės ūkiui šios sumos, nebus galima įsisavinti 500 mln. litų ES skiriamų lėšų, rezultatas liūdnas – žemės ūkio sektorius prarastų 674 mln. Lt.
Vėl žadama, kad ši suma metų bėgyje bus pasiskolinta, tačiau tai vėl tik niekur neįteisinti pažadai.Jų nei pasėsi, nei nupjausi, nei karvei sušersi. Kita bloga situacija nuvilianti žemdirbius - kasmet mažėjantis melioracijos finansavimo lygis, 2013 ir 2014 metais investicijoms melioracijos statinių rekonstravimo ir remonto darbams atlikti lėšų iš viso nebuvo skirta, nenumatoma jų skirti ir 2015 metais. Žemdirbiai patyrė didelius nuostolius dėl Rusijos embargo žemės ūkio ir maisto produktų importui iš ES valstybių bei pasireiškus afrikiniam kiaulių marui, dėl ko buferinėje zonoje teko išskersti visas kiaules, tačiau sekančių metų biudžeto projekte nėra numatyta lėšų išlaidų kompensavimui pereinant prie kitų gyvulių auginimo.
Pasiūlymai paprasti
Kad nebūtų sakoma, jog opozicija tik kritikuoja, siūlau papastus ir realius dalykus. Siūlau koreguoti 2015 m. valstybės biudžeto įstatymo projektą numatant: - 174 mln. Lt. lėšų sumą skirti bendrajam finansavimui pagal 2014-2020 m. ES programų priemones mokėti, kad būtų užtikrinta galimybė įsisavinti pusės milijardo litų numatytas ES paramos lėšas; - 89 mln. Lt. skirti specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams Melioracijos programai įgyvendinti; - 60,2 mln. Lt. skirti dėl Rusijos embargo bei frikinio kiaulių maro pasekmėms sušvelninti; - 6,5 mln. Lt. skirti smulkiesiems kiaulių laikytojams teikti paramą kitų gyvulių įsigijimui ir daliniam kainų kritimui dėl įvestų prekybos apribojimų buferinėse zonose kompensuoti.
Vyriausybei neatsižvelgus į žemdirbių reikalavimus ir į būtinus žemės ūkio srities finansinius poreikius, tokiam biudžeto projektui pritarti negalėsiu.
Reikia daugiau iniciatyvos
Nedaug geresnė ir padėtis “tarptautiniame fronte”. Skaudžiausiai Rusijos, savo agresyvią politiką papildančios ekonominiu šantažu, sankcijos palietė pieno sektorių. Pieno produktai, ypač sūris, sudaro žymią Lietuvos eksporto į Rusiją dalį. Žaliavinio pieno supirkimo kainoms kritus net iki 40 proc., pieno kiekiai taip pat pradėjo mažėti. Dalis ūkininkų jau dabar atsisako pieno ūkių, bando ieškoti kitokių verslų. Prognozuojama, kad Lietuvos pieno gamintojų nuostoliai 2014 m. sieks 32,6 mln. Eurų. Užverta Rusijos eksporto rinka smogė ir perdirbamajai pramonei. Didelė dalis pieno produktų, ypač sūrių, keliauja į sandėlius.
Žemės ūkio ministerija bei visuomeninės žemdirbių organizacijos kreipėsi į tuometinį Europos komisarą žemės ūkiui Dačianą Čiološą dėl paramos skyrimo žemdirbiams, tačiau teigiamo rezultato nebuvo pasiekta. Šiuo metu tai iš vienų, tai iš kitų pranešimų girdėjome, kad Europos komisija jau žada skirti Lietuvai 14 mln. Eurų paramą, tačiau tai nėra net pusė to, kokius nuostolius Lietuvos žemdirbiai patirs šiais metais. Tikėtina, kad sekančiais metais padėtis į gerąją pusę vargu ar pasikeis. Be to ir tai vėl, kol kas, tik pažadas, kuris nei į dirvą, nei į aruodus, nei pašaruosna... Laiko laukti ir galvoti, kad viskas kaip nors savaime išsispręs – nėra. Todėl, siekiant sušvelninti Rusijos importo apribojimų neigiamą poveikį Lietuvos žemės ūkio sektoriui, reikia veikti nedelsiant. Įvertinus išskirtinai rimtus iššūkius, su kuriais jau susidūrė mūsų šalies ūkininkai dėl neproporcingai didelio Rusijos importo draudimo poveikio bei afrikinio kiaulių maro padarytų nuostolių, pasiūliau dar ir Seimui kreiptis į Europos Komisiją prašant nedelsiant imtis skubių priemonių Lietuvos žemės ūkio sektoriui paremti, skiriant paramą pieno gamintojams, patyrusiems išskirtinių praradimų, ir maksimaliai kompensuoti jų patirtus nuostolius dėl Rusijos įvesto importo draudimo bei pagal Lietuvos kartu su kaimyninėmis šalimis parengtą kiaulių maro prevencijos ir kontrolės bei židinių likvidavimo priemonių programą skirti būtiną paramą, reikalingą sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą Lietuvos teritorijoje ir toliau į kitas ES valstybes.
