Šiemet numačius suformuoti kur kas mažesnį nei ankstesniais metais Kauno miesto savivaldybės biudžeto pajamų planą, mažiau lėšų bus skiriama įvairioms kauniečių gyvenimo sritims finansuoti. Ne išimtis - sporto klubai.
Tačiau, Kauno mero Andriaus Kupčinsko teigimu, savivaldybė tikrai neatsisakys visų kauniečių mokesčių mokėtojų lėšomis paremti „Žalgirio“ krepšinio komandos, kuriai iki šiol kasmet savivaldybė skirdavo po keletą milijonų litų.
„Miestas komandą visuomet rėmė, remia ir toliau rems. Tačiau šįmet Kaunas turės tikrą iššūkių ir išgyvenimo biudžetą, todėl neišvengiamai reikia spaustis visiems. Lėšų trūksta ir mokytojams, ir menininkams, ir komunaliniam ūkiui, ir visuomeniniam transportui, ir kitoms sritims“, - tvirtino miesto meras A. Kupčinskas.
Šiais metais į Kauno miesto biudžetą planuojama surinkti maždaug 100 mln. Lt mažiau lėšų nei pernai, tad savivaldybės finansavimas neišvengiamai mažėja visoms sritims ir visuomeninio gyvenimo sektoriams.
Pernai Kaunas gyveno turėdamas politikų patvirtintą 832 mln. Lt biudžeto pajamų planą, kuriam įvykdyti metų gale, deja, pritrūko kiek daugiau nei 40 mln. Lt, primena ELTA. Tuo tarpu šįmet dėl planuojamo maždaug 100 mln. Lt mažesnio biudžeto savivaldybės finansavimas visoms sritims mažėja apie 15-20 proc.
2012 m. miesto biudžeto darbo grupė visai sporto rėmimo programai siūlo skirti iki 5 mln. Lt. Ši suma skirta miesto reprezentacinėms įvairių sporto šakų komandoms bei Kauno sporto halę ir didžiausią šalies stadioną valdančios įstaigos „S. Dariaus ir S. Girėno sporto centras“ daliai išlaikymo išlaidų padengti.
Kauno miesto savivaldybės išplatintame pranešime žiniasklaidai sakoma: „Nors sporto rėmimo programos lėšų paskirstymo proporcijas nustatys Sporto rėmimo taryba, preliminariai svarstoma, jog Kauno „Žalgirio" klubui šiais metais galėtų būti skirta ne mažiau nei 3 mln. Lt. Iš 2011 m. savivaldybės biudžeto klubui buvo skirta 4 mln. Lt dydžio parama.
Svarbu paminėti tai, kad Kauno „Žalgirio“ klubo pajamos už parduotus bilietus, komandai persikėlus į „Žalgirio“ areną, išaugo daugiau nei dvigubai. Savivaldybės žiniomis, klubui žaidžiant Kauno sporto halėje, pajamos už bilietus per sezoną siekė apie 2,2 mln. Lt, tuo tarpu „Žalgiriui“ persikėlus į triskart daugiau žiūrovų talpinančią areną, šios pajamos išaugo iki 5 mln. Lt.
Taip pat svarbu paminėti faktą, kad „Žalgirio“ klubas kartu su Ūkio banku po konkurso tapo arenos operatoriumi, o Kauno miesto savivaldybė kasmet operatoriui įsipareigojo mokėti 3,2 mln. Lt dydžio koncesijos mokestį už arenos eksploatavimą ir operavimą.
Taigi vien dėl naujosios „Žalgirio“ arenos krepšinio klubo ir su juo susijusio operatoriaus metinės pajamos išaugo 6 mln. Lt".
