"Kauno energijos" valdyba, trečiadienį turėjusi svarstyti galimybę kreiptis į tarptautinį arbitražą dėl Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) neįvykdytų investicinių įsipareigojimų, posėdį atidėjo kitai savaitei, nes dalis posėdyje turėjusių dalyvauti asmenų yra išvykę iš Lietuvos.
KTE per 14 dienų nepatenkino "Kauno energijos" valdybos oficialiai pateiktos pretenzijos sumokėti 17 mln. litų netesybų, tačiau pareiškė norą bendradarbiauti dėl netesybų įvykdymo bei pretenzijos atsisakymo tarptautiniam arbitražui.
2003 metais pasirašydama sutartį KTE įsipareigojo per 15 metų investuoti 400 mln. litų. Pretekstas reikalauti netesybų atsirado šių metų pradžioje. Būtent pagal parduodant elektrinę sudarytą sutartį, kaip Eltai teigė "Kauno energijos" generalinis direktorius Rimantas Bakas, Kauno termofikacijos elektrinė įsipareigojo 2003-2008 metais Kaune investuoti 162 mln. Lt, tačiau iki šiol investuota kur kas mažesnė suma - 69,3 mln. litų.
Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2003 metais parduota Kauno termofikacijos elektrinė yra pagrindinė šilumos gamintoja mieste. Pernai, įsigaliojus naujam Šilumos įstatymui, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimu, kauniečiams kaina už šilumą išaugo 67 proc.
"Kauno energija" šilumą tiekia, tačiau jos negamina. Bendrovės teigimu, šilumos gamybos kaštai sudaro net 80 proc. patvirtintos kainos. "Kauno energija" yra priversta didžiąją tiekiamos šilumos dalį pirkti iš KTE, kurios savininkas ir pagrindinis akcininkas, turintis apie 99 proc. akcijų, - AB "Gazprom". Kalbėdami apie kainų mažinimą, elektrinės savininkai kelia ir sąlygas, pagal kurias nori užsitikrinti, kad dar ilgai "Kauno energija" didžiausią šilumos kiekį pirktų tik iš Kauno termofikacijos elektrinės.
