„Svarstėme keturias alternatyvas ir norėdami pabrėžti, kiek svarbus Kaunui yra nacionalinio statuso mokslo ir inovacijų centras, „aukojame“ Nemuno salą. (...) Tokio dydžio mieste kaip Kaunas būtų tikslinga koncentruoti svarbius objektus miesto centre, ir ši sinergija su „Žalgirio“ arena, galbūt kada nors ateityje ir su Kongresų rūmais, su, manau, labai greitai pasikeisiančiu „Respublikos“ viešbučiu sukurs urbanistinį centrą“, – BNS sakė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.
Konkreti vieta, kur saloje galėtų įsikurti mokslo centras, būtų parenkama surengus architektūrinį konkursą. Prieš tai Švietimo ir mokslo ministerija turėtų nuspręsti, kad muziejus steigiamas Kaune.
Pasak Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio, šiam centrui Kauną pasirinkti reikėtų dėl to, kad miestas yra strategiškai patogus, be to, jame koncentruojasi pramonės ir inovacijų įmonės.
„Yra tokia praktika kaip Estijoje – centras yra Tartu, kad padidinti trauką ne tik į sostinę, bet ir į kitus miestus“, – kalbėjo V.Matijošaitis.
Pasak jo, šis mokslo centras galėtų ateityje tapti vienu iš miesto simbolių.
Pasak architekto Jono Audėjaičio, Nemuno sala pasirinkta ieškant reprezentatyvios vietos mieste ir stebint, kaip vyko miesto plėtra. Aleksotas, pasak architekto, bus naujoji miesto plėtros kryptis, todėl Nemuno sala atsiduria miesto centre.
„Sala atsiduria tokioje vietoje, kad mes galime įvardyti, jog tai yra XXI amžiaus miesto centras. (...) Sala tampa tuo tikruoju, realiuoju miesto centru, kur turėtų atsirasti kažkas tokio iš statinių, kas ženklintų XXI amžiaus laikmetį“, – kalbėjo J.Audėjaitis.
Parodytų Lietuvos mokslo galią
Nors statyti saloje komercinės ar gyvenamosios paskirties statinius, pasak jo, būtų „šventvagiška“, tačiau nacionalinės svarbos objektas, kuris nebūtų didelis savo užimamu plotu, būtų tinkamas objektas tokiai vietai.
Kauno technologijos universiteto prorektorės Astos Pundzienės teigimu, planuojama muziejuje ekspozicija būtų skirstoma į tris pagrindines grupes: žmonės, mašinos, gamta bei sąsajas tarp jų.
„Tai suteikia galimybę pamatyti tarpusavio ryšius ir negalėjimą išgyventi vieniems be kitų“, – kalbėjo A.Pundzienė.
Pasak verslininko Vlado Lašo, tokio centro įsteigimas Lietuvoje – sena jo svajonė.
„Toks centras padėtų visiems kartu parodyti, kokių įdomių technologijų yra čia pat, šalia, kokius įdomus dalykus sukuria žmonės šalia mūsų ir padėtų tai pat užsikrėsti kūryba“, – kalbėjo verslininkas.
Jis tikisi, kad muziejuje būtų galima atsispausdinti trimačių daiktų, pasivažinėti savarankiškai be vairuotojo važiuojančiu automobiliu Nemuno salos teritorijoje.
Savivaldybė skaičiuoja, kad toks objektas kainuotų apie 23 mln. eurų. 5 mln. eurų tikimasi gauti iš Vyriausybės, 10 mln. eurų – iš Švietimo ir mokslo ministerijos valdomų Europos Sąjungos fondų lėšų, dar 2,5 mln. eurų planuojama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kuriuos skirsto Vidaus reikalų ministerija. Likusius 5,5 mln. eurų skirtų savivaldybė bei partneriai.
Dėl modernaus mokslo ir inovacijų centro vietos Kaunas varžosi su Vilniumi, šis jam vietą yra numatęs Saulėtekio mokslo centre.
Duris pravertų jau po keleto metų
Kaip BNS anksčiau yra sakęs Vilniaus mero patarėjas Albertas Lakštauskas, ši vieta pasirinkta dėl jos mokslinio konteksto.
„Apsistojome prie tos vietos, kuri apsvarstyta buvo ir galimybių studijoje, - tai Saulėtekio alėjoje. Tai yra Vilniaus universiteto lyderystės rezultatas, jie skiria konkrečiai sklypą, atsiranda bendra sąveika su teritorija, kuri turi daug mokslo objektų“, - kalbėjo jis.
Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje savivaldybių atstovai pristatys savo parengtas vizijas dėl muziejaus galimybių įsikurti viename ar kitame mieste. Dėl galutinės muziejaus vietos tikimasi apsispręsti dar šiemet.
Radus partnerių versle, muziejus duris galėtų atverti 2018-2019 metais.
Interaktyviame mokslo ir technologijų centre lankytojai galėtų susipažinti su žmonijos atradimais, išradimais, mokslo ir technologijų naujovėmis, jame būtų pristatomos inovatyvios Lietuvos įmonės.
Moksleiviams svarstoma įrengti modernias laboratorijas, sudaryti galimybę centre stažuotis mokytojams.
Projektui finansuoti norima pasitelkti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę.
