„Nuo 2030 metų datos mes nesitraukiame“, – BNS ketvirtadienį teigė ministras.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad vienas iš svarbiausių – švediškų pėstininkų kovos mašinų CV90 – įsigijimų lems, kokį pajėgumą minėtais metais divizija bus pajėgi pasiekti.
„Jeigu CV90 didžioji dalis spės atvykti iki 2030 metų, tai manau, kad mes galėsime vadinti (diviziją pasiekus – BNS) tą tokį optimalų pajėgumą. Ar galėsime vadinti pilnu ar nepilnu, aš nenoriu spekuliuoti“, – kalbėjo R. Kaunas.
„Sutartį pasirašinėjame dabar, yra realiai ketveri metai. Taip kad gamintojui per ketverius metus, manau, tikrai turėtų pasisekti įgyvendinti sutartį, ir su juo yra apie tai būtent ir šnekama“, – pridūrė jis.
Kaip rašė BNS, Lietuva iš švedų gamintojo „BAE Systems Hagglunds“ perka 100 pėstininkų kovos mašinų, sutartį dėl įsigijimo žadama pasirašyti kitą savaitę. Jų pristatymas numatomas nuo 2028 metų.
Pasak R. Kauno, jei kariuomenė iki 2030 metų negaus visų pėstininkų kovos mašinų, trūkstamą pajėgumą bandys „kamšyti kita technika“.
„Bandoma mitiguoti šituos iššūkius. Kažkoks lankstumas yra reikalingas, bet pasakyti, kad 2030 metais nieko nebus, irgi nėra teisinga“, – teigė ministras.
„Tai nėra vien Lietuvos iššūkis, visa Europa šneka, kad, nepaisant investicijų ir pinigų, kuriuos visa Europa ženkliai padidino, gamybos procesai nepagreitėjo. Ir kaip priversti dabar privatų verslą laikytis tų terminų, čia yra galvos skausmas“, – pridūrė jis.
Taip ministras kalbėjo Valstybės kontrolei įspėjus, kad dabartinė krašto apsaugos sistema nespėja patenkinti kariuomenės poreikių, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Rimantui Sinkevičiui pareiškus, kad Lietuvai neįmanoma iki 2030 metų spėti visiškai išvystyti divizijos.
Pasak jo, 2030 metais divizija bus išvystyta maždaug 80 procentų. Vis dėlto jis vylėsi, kad pilno operacinio pajėgumo terminas „neturėtų nusikelti pernelyg toli“.
Komentuodamas iššūkius, su kuriais susiduria krašto apsaugos sistema, R. Kaunas išskyrė personalo trūkumą, ilgas biurokratines procedūras, per menką skaitmenizacijos lygį.
„Krašto apsaugos ministerija yra turbūt viena mažiausiai skaitmenizuotų ministerijų, tokią prielaidą darau, nes nėra centralizuotų duomenų sprendimų, nėra galimybės priimti duomenimis grįstų sprendimų. Nežinau, jeigu kažkas sako, kad tokius sprendimus priiminėjo Krašto apsaugos ministerijoje, tai turbūt nelabai supranta išvis, kas tai yra duomenimis grindžiamas sprendimas“, – teigė ministras.
Pasak jo, sistema ruošiasi JAV bendrovės „Palantir“ dirbtinio intelekto sistemos diegimui, tačiau pabrėžia, kad dėl to dar turės apsispręsti Valstybės gynimo taryba.
Diviziją išvystyti Lietuva planuoja, siekdama atgrasyti Rusiją, beveik penkerius metus puolančią Ukrainą. Vis dėlto dėl kitąmet iš esmės neaugančio gynybos biudžeto ją apginkluoti planuojama mažiau modernia technika.
Krašto apsaugai kitąmet planuojama skirti apie 4,8 mlrd. eurų – keliasdešimt milijonų eurų daugiau nei šiemet.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.




