Apie tai, kuo baigsis Vladimiro Putino grasinimai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Atlantic Council“ ekspertė dr. Agnia Grigas ir buvęs ministras, ambasadorius JAV ir Rusijoje Vygaudas Ušackas.
Visų žvilgsniai dabar nukrypo į taikos derybas, kurios vyko Kremliuje – Trumpo pasiuntinys Witkoffas ir jo žentas Kušneris iki paryčių Kremliuje derėjosi su Putinu, tačiau mes matome dabar, kad to proveržio, tokio, kurio tikėjosi kiti, neturime. Kaip jūs vertinate tą situaciją, tas derybas?
A. Grigas: Vertinu labai prastai. Man atrodo, kad Putinas tampė už nosies Trumpo žentą Kušnerį ir Witkoffą. Iš tikrųjų tos derybos tęsėsi iki nakties, nes pirma jie turėjo – ir Witkoffas, ir Kušneris – laukti Putino daug valandų – ėjo valandų valandas prie Kremliaus.
Tai yra Putino, jau kokius devynis mėnesius, bandymas tempti gumą, bandymas atidėti paliaubas ir tikėtis didesnių pergalių mūšio lauke.
Jūs turbūt taip pat, jeigu ne iš Lietuvos, tai iš kitos šalies, stebėjote, kas vyksta Kremliuje tą vakarą, kai vyko derybos su Putinu. Kokias žinias siunčia ir Lietuvai, ir visam pasauliui?
V. Ušackas: Putinas tęsė savo strategiją, atsakydamas vėluojant keturias penkias valandas susitikimui su Trumpo pasiuntiniais, kad jis yra situacijos šeimininkas, kad laikas yra jo pusėje ir jis toliau tęsia savo, kaip aš vadinu, talibanišką strategiją, kalbant su pačiu Trumpu, kad „jūs turite laikrodį, o aš turiu laiko“, o su Ukraina, vėlgi, įprasta Rusijos taktika: „kas yra mano, tas yra mano, o kas yra jūsų, tai dar galim pasidalinti“.
Kita vertus, vis dėlto reikia pripažinti, kad greta karinių veiksmų ir besiplečiančio karinio konflikto, diplomatinis procesas jau yra prasidėjęs. Šio proceso šeimininkai yra du: Vašingtonas ir Maskva. Europiečiai kartu su Kyjivu bando prisėsti prie stalo, ukrainiečiai neišvengiamai turės prie jo prisėsti.
Putinas, manau, skaičiuoja, kad jo yra dabar pranašumas. Nors ne greit, bet lėtai, vis dėlto Rusijos kariuomenė skverbiasi į Vakarus Ukrainos ir jis mano, kad dar turi laiko – iki pavasario, iki vėlyvo pavasario, kol neprasidėjo Kongreso rinkimai, kol neiškilo pavojus Trumpo vienvaldystei – pasiekti kažkuriuo metu palankiausio susitarimo tiek dėl Ukrainos, tiek žymiai plačiau.
Aš manau, kad šis susitarimas dėl Ukrainos yra labiau priedas prie žymiai platesnio, gilesnio ir mums nežinomų komercinių, ekonominės naudos susitarimų tarp Maskvos ir Vašingtono.
Mes išgirdome tokį eilinį kartą Putino įvairius grasinimus Europai karu – tai buvo pasakyta ir pakartota ir praėjusią savaitę. Ar tie grasinimai gali būti taip pat susiję su tuo, kad vyksta derybos, ir tai būtų dar viena spaudimo priemonė tiek Europai, tiek Ukrainai, arba gal ir ženklas Amerikai?
V. Ušackas: Be abejonės, Putinas tęsia hibridinę strategiją, norėdamas įbauginti ne tik ukrainiečius, ne tik demoralizuoti ukrainiečių karius ir delegitimizuoti politinę vadovybę, bet ir įnešti sąmyšį europiečiams, nes Europoje yra daug dar pasiilgstančių gyventi taikos dividendo sąlygomis, kaip gyveno Europa per tuos 75 metus po Antrojo pasaulinio karo ir NATO įkūrimo, kai Amerika suteikė tą gynybinį skėtį.
Dabar situacija keičiasi, ir Putinas bando tuo pasinaudoti, žinodamas, girdėdamas, ką sako Trumpas apie tai, kad atsakomybė teks europiečiams, kad JAV dalyvaus tik tiek, kiek europiečiai už tai mokės ir tiek ginkluotės. Jam tai patogi situacija įnešti tą baimę į europiečių visuomenės pasąmonę, gąsdinant karu.
Ar jūs manote lygiai taip pat, kad Putino tie grasinimai Europai gali būti susiję su derybomis dėl Ukrainos ir karo pabaigos?
A. Grigas: Putino tikslai ir veiksmai yra nesusiję tik su Ukraina. Visgi jis yra ir paskelbęs, kad jis nori perrašyti paskutinius kelis dešimtmečius, gal net grįžti į 1996 metus. Jo netenkina nei NATO plėtra, jo netenkina ir buvusių Sovietų Sąjungos šalių pokrypis į Vakarus, ar noras, kaip Ukrainos, įstoti į Europos Sąjungą ar NATO. Tai yra tam tikras gąsdinimas Vakarų visuomenės, Europos šalių, demokratinių šalių, kurios visgi neturi to apetito karui, kurios nori taikos, nes sprendimus daro, kaip bebūtų, civiliai, ne generolai demokratinėse valstybėse.
Tai yra bandymas šiek tiek pagąsdinti, manau, visuomenes, ir kad jos tik norėtų greitos taikos bet kokiomis sąlygomis ir vėlgi, taip pat jaučiasi tas nuovargis. Jau Amerika yra aiškiai išsakiusi savo nuovargį, Trumpo administracija, dėl šio karo Ukrainos, ir norėjimą jau kiek galima atsitraukti ir taip pat bandoma čia sužadinti tą nuovargį ir baimę dėl Ukrainos karo ir jo galimo išsiplėtimo į aplinkines valstybes.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
