Tyrimo rezultatus laidoje komentavo tyrimui vadovavusi Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė dr. Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė.
Kodėl buvo nuspręsta daryti tokį tyrimą ir ką bandėte išsiaiškinti?
V. Kumpikaitė-Valiūnienė: Iki 2019-ų metų Lietuva buvo žinoma kaip emigrantų kraštas. Lietuviai išvažiuodavo. Po 2020-ų, prasidėjus kovidui, vis daugiau atvykdavo užsieniečių. Ir tebe atvyksta.
Mums kilo klausimas, kaip mes esame pasiruošę juos priimti, kiek iš tikrųjų valstybės mastu organizacijos gali tai padaryti. Mes pradėjo vykdyti Lietuvos mokslo tarybos vykdomą projektą, būtent šio projekto dalis buvo tyrimas, kad pasižiūrėti, kaip Lietuvos gyventojai, darbuotojai vertina kitus darbuotojus, atvykusius iš užsienio.
Nuo to priklauso darbuotojų gerovė, visa adaptacija Lietuvoje.
Tyrimas parodė, kad Lietuvos darbuotojams artimiausi yra ES šalių darbuotojai. Ne ES šalių darbuotojai, būtent slavų kilmės žmonės, ne tokie artimi ir patrauklūs. Ar tai buvo jums netikėtas rezultatas ir ką jis sako apie šiandieninę Lietuvos visuomenę?
V. Kumpikaitė-Valiūnienė: Išties, kai sudarinėjome tą klausimyną, mes labiau kėlėme prielaidą, kad Lietuviai vertins save labiau panašesniais būtent į slavus. Dėl tos pačios bendros mūsų istorijos.
Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, nes ta pati Ukraina, Baltarusija, tiek vėliau, dėl postsovietinio relikto, mentaliteto bendro, vis tiek tas bendras supratimas. Mes žinom, nes užaugome toje pačioje terpėje, tokia pati mūsų buvo istorija.
Mes tikėjomės, kad labiau panašesniais save laikysim į slavus, bet tikrai nudžiugino rezultatai, kad mes dabar vertiname save labiau panašesniais į ES. Tai, matyt, rodo mūsų visuomenės kaitą.
Jaunimas jau nebeprisimena Sovietų Sąjungos, jie gimė nepriklausomoje Lietuvoje. Jie mato ir tapatina save su ES. Tie daugiau, nei dvidešimt metų ES, daugiau, nei trisdešimt penki metai nepriklausomybės atskleidė, kad mūsų vertybės ir polinkis yra labiau nutolęs, nuo mūsų buvusios istorijos.
Iš kur tas palankumas europiečiams?
V. Kumpikaitė-Valiūnienė: Mes neturime kol kas tokio vienareikšmio atsakymo. Dabar vykdome interviu, iš kurių bandome išgirsti, kodėl lietuviai vienaip ar kitaip vertina.
Daugiau išvykstame į užsienį, tiek jaunimo studijos, sugrįžimas po studijų, mes pažįstame labiau šitą kraštą. Tikrai nebe buvusius rytus. Tai yra mums gerokai artimiau.
Ta pati darbo kultūra, tas pats laisvas judėjimas, atostogos. Mes esame visi pabuvę ES bent kartelį. Tai tampa mūsų kasdienybe, aplinka, mes matome, kad tai yra normalu ir su tuo save tapatiname.
Ir mūsų identitetą tikriausiai irgi tai po truputį šlifuoja ir formuoja.
V. Kumpikaitė-Valiūnienė: Mes esme uždavę tokį klausimą klausimyne – kuo jūs save laikote? Lietuvos piliečiu? ES piliečiu? Daugumos identitetas buvo lietuvis, bet tuo pačiu yra ir europietis.
Jei teisingai suprantu, tyrimas tikriausiai atskleidė, kad labiau žiūrime į kilmės šalį, nei į žmogaus elgseną ir kompetencijas.
V. Kumpikaitė-Valiūnienė: Taip, šiuo atveju, kadangi tyrėme per stereotipus, tai buvo labiau išskirta pagal regionus, pagal tautybes.
Iš tikrųjų, mes patys Lietuvoje labai vertiname šalį iš kurios atvyksta, stereotipuojame. Bet, sakykim, lygiai taip pat, turėjome vieną informantą – indą, aukštos kvalifikacijos specialistą, kurs pasakė: „aš turiu visad būti labai gerai apsirengęs, kadangi, priešingu atveju, žmonės galvos, kad aš esu maisto išvežiotojas.“
Žinoma, reikia atkreipti dėmesį – jie patys ir atvyksta iš tų šalių, Indija, Pakistanas, kur yra labai sluoksniuota visuomenė.
Mes galime daryti išvadą, kad lietuviai geriau rinktųsi slavų kilmės darbuotoją, nei ne slavų kilmės darbuotoją ne iš ES?
V. Kumpikaitė-Valiūnienė: Daugumai, tikriausiai, turbūt taip. Nes tai yra labiau kultūriškai pažįstamas, panašesnis į save. Dėl tų kultūrinių skirtumų neretai ir įvyksta visokių nesusipratimų, konfliktų įvairių.
Tuo labiau, vertinkime ir kitus dalykus, kurie yra svarbūs, kur kyla dideli pasipriešinimai – tai dideli kultūriniai skirtumai ir dideli religiniai neatitikimai, kurie supriešina visuomenę labai.
Kokie didžiausi iššūkiai kyla?
V. Kumpikaitė-Valiūnienė: Turbūt pats didžiausias, visur susiduria ES – integracija. Kaip juos integruoti, čia yra dvi pusės. Ar žmogus nori integruotis ir kiek mes jam padedame integruotis.
Turėtumėme matyti žmonių norą: nori atvykti ir gyventi, dirbti, prisidėti, kaip visuomenės dalis, mokytis kalbą.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
