Bandydama praskaidrinti vaistų kompensavimo tvarką, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateko į savo pačios suregztas pinkles. Norint kompensuoti naujus vaistus, reikalaujama gydymo metodikų, o jų nėra, nes tie patys valdininkai per 5 metus niekaip nesugeba parengti.
Korupcijos šešėlis
Vaisto įrašymas į kompensuojamųjų sąrašą garantuoja jo gamintojui stabilų pelną, priklausantį nuo to, kiek pacientų gydosi tuo preparatu. Todėl farmacijos kompanijos, siekdamos kuo daugiau savo vaistų „prastumti“ į kompensuojamuosius, aršiai konkuruoja tarpusavyje ir seka kiekvieną šį procesą reguliuojančių valdininkų žingsnį.
„Respublika“ gavo informacijos apie galimą dokumentų klastojimą SAM įrašant į ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą ligą - diabetinę neuropatiją ir dvejus vaistus jai gydyti - duloksetiną ir pregabaliną.
Šaltinio duomenimis, nei liga, nei vaistai negalėjo būti įrašyti į minėtą sąrašą, nes neatitinka 2007 m. vasario 12 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos tvarkos, kuria vadovaujantis vaistai ir medicinos pagalbos priemonės įrašomos ir išbraukiamos iš kompensuojamųjų sąrašo.
Teigiama, kad per pradinį vertinimą liga buvo gavusi tik 6 balus, tuo tarpu į sąrašą ją galima įrašyti tik įvertinus socialinę svarbą ne mažiau kaip 8 balais. Bet paskui trūkstami balai neva buvo „pridurti“. Kitas pažeidimas - nebuvo parengta diabetinės neuropatijos diagnostikos ir gydymo metodika, be kurios vaistai negali būti kompensuojami.
Patys vaistai neva surinko taip pat per žemus balus, kad galėtų būti kompensuojami teisėtai. Net jei balų būtų ir pakakę, šių vaistų kompensavimas didintų Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo biudžeto išlaidas, todėl jie galėjo būti įrašyti tik į rezervinį sąrašą ir kompensuojami tik atsiradus papildomų finansinių galimybių. Dauguma Europos Sąjungos šalių diabetinei neuropatijai gydyti kompensuoja pigesnius ir efektyvesnius vaistus, pavyzdžiui, triciklį antidepresantą amitriptiliną, Lietuvoje kainuojantį apie 30-50 kartų pigiau negu duloksetinas ir pregabalinas.
Todėl, šaltinio teigimu, diabetinė neuropatija ir vaistai jai gydyti į kompensuojamųjų sąrašą galėjo patekti ne kitaip, tik suklastojus dokumentus.
Milijonų neprireikė
Vaistai į kompensuojamųjų sąrašą įrašomi ar iš jo išbraukiami ne vieno ar kito valdininko sprendimu - gamintojų paraiškas vertina ministro patvirtinta Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašo tikslinimo komisija (toliau - komisija). Pernai buvo įvertintos 97 paraiškos kompensuoti naujus vaistus ir išplėsti jau sąraše esančiųjų indikacijas.
Komisijai vadovaujančio SAM sekretoriaus Haroldo Baubino teigimu, duloksetino ir pregabalino paraiškos buvo svarstomos daugiau nei metus, saugomi visų posėdžių protokolai ir abejoti sprendimo skaidrumu nėra pagrindo.
„Endokrinologai šiai ligai skyrė net 9 balus, tačiau po diskusijų komisijoje ji įvertinta balu mažiau, - prisiminė H.Baubinas. - O galimos kompensavimo išlaidos priklauso nuo to, kaip skaičiuosime“.
Pasak jo, iš pradžių VLK vertino būsimas kompensavimo išlaidas net 17 mln. litų. O realios išlaidos per pirmuosius tris kompensavimo mėnesius tesudarė 99 tūkst. litų.
„Diabetinė neuropatija yra cukrinio diabeto komplikacija, tad buvo suskaičiuoti visi cukriniu diabetu sergantys ligoniai, kuriems pasireiškia neurologiniai simptomai. Tačiau tie simptomai nevienodi - vieniems ligoniams ši liga sukelia audinių nejautrumą, o kitiems - skausmą. Pastariesiems nauji vaistai labai pagerintų gyvenimo kokybę, nes įprasti nuskausminamieji jiems nepadeda. Suskaičiavus tik tokius ligonius, kuriems minėti vaistai iš tiesų reikalingi, numatomos išlaidos buvo tik apie milijoną litų per metus, - aiškino SAM sekretorius. - Paraiška dėl vaistų nuo diabetinės neuropatijos buvo pirmoji, kurią svarstėme pagal naująją tvarką. Jie pirmieji pateko į rezervinį vaistų sąrašą, o kadangi tuo metu buvo finansinių galimybių, pasiūlyta juos kompensuoti. Kaip matyti iš trijų mėnesių rezultatų, PSDF išlaidos šiems vaistams net mažesnės, nei tikėtasi“.
Nėra nepriklausomų ekspertų?
Ieškodami farmacijos specialistų, kurie kaip nepriklausomi ekspertai iš naujo įvertintų ligą ir vaistus pagal ministro įsakyme nustatytus kriterijus, atsimušėme tarsi į sieną. Mat kone visi tai padaryti galintys specialistai iš Kauno medicinos universiteto Farmacijos fakulteto yra vienaip ar kitaip susiję su SAM ar VVKT: yra jų konsultantai, dirba ekspertais pagal autorines sutartis. Jie nenorėjo, kad šalia vertinimo, galbūt oponuojančio oficialiam, būtų minimos jų pavardės.
Tik pasižadėję neminėti pavardės, vieno specialisto atsakymo vis dėlto sulaukėme. Ir, jo vertinimu, nei duloksetinas, nei pregabalinas nesurenka pakankamai balų, kad pretenduotų į kompensuojamųjų vaistų sąrašą pagal naująją tvarką. Tiesa, mūsų konsultantas naudojosi tik viešai prieinamais europiniais vaistų aprašymais, kurie skirti gydytojams. Jis neturėjo galimybės susipažinti su vaistų gamintojų paraiškoje pateiktais dokumentais. Tuo tarpu komisija, pasak H.Baubino, vertino ne tik vaistų aprašymus, bet ir naujus klinikinius tyrimus, ir kitus duomenis, kuriuos pateikė gamintojai.
Ar visi tie duomenys atitinka tikrovę, komisija netikrino, nes už jų patikimumą atsako paraiškos pateikėjas. Paaiškėjus klastotei, vaistai būtų išbraukiami iš kompensuojamųjų sąrašų, o gamintojo reputacija būtų sužlugdyta. Dėl to neva gamintojai nerizikuotų pateikti netikslių duomenų.
„Mes nesakome, kad nauja vaistų įrašymo į kompensuojamųjų sąrašą tvarka tobula, tačiau nustačius kriterijus ji iš tiesų tapo daug skaidresnė, atsirado argumentai, kuriais komisija gali pagrįsti savo sprendimus, - tvirtino H.Baubinas. - Žinoma, tai patinka ne visiems vaistų rinkos dalyviams...“
Silpniausia vieta - gydymo metodikos
Vis dėlto SAM atstovai neneigė, kad įrašydami diabetinę neuropatiją ir naujus vaistus jai gydyti į kompensuojamųjų sąrašus nusižengė pačių sukurtai tvarkai: šios ligos diagnostikos ir gydymo metodika iki šiol nepatvirtinta. Buvo nustatytos tik privalomos sąlygos, kurioms esant gydytojas gali išrašyti duloksetino ir pregabalino.
Tačiau netrukus įrašant naujus vaistus į kompensuojamųjų sąrašą greičiausiai nebebus reikalaujama pateikti gydymo metodikos. Mat iš daugiau nei 90 ligų, kurių vaistai jau yra kompensuojamųjų sąraše, gydymo metodikos yra patvirtintos tik 27. Likusių metodikų SAM parengti nespėjo, nors toks įsipareigojimas yra įrašytas Vyriausybės programoje.
H.Baubinas pripažino, kad vargu ar galima vadinti gydymo metodika tas kelias eilutes, kuriose nustatomos kompensuojamųjų vaistų skyrimo indikacijos ir įvairūs apribojimai.
„Normalias diagnostikos ir gydymo metodikas pasiūlėme parengti specialistų draugijoms, - sakė SAM sekretorius. - Jose atsižvelgiama į pasaulinę ir europinę praktiką, naujausius gydymo metodus, įrašomi visi tai ligai gydyti skirti vaistai, taip pat ir nekompensuojamieji“.
H.Baubinas tvirtino, kad tokie dvejopi standartai, kai gydymas kompensuojamaisiais vaistais neatitinka patvirtintos gydymo metodikos, egzistuoja ne tik Lietuvoje. Austrijoje dėl to esama net teisminių ginčų. Baiminamasi, kad ir Lietuvoje savo teises ginantys pacientai, o ypač jų advokatai taip pat gali užversti teismus skundais. Todėl apsidrausdami valdininkai ketina gydymo kompensuojamaisiais vaistais metodikas pakeisti lakoniškomis schemomis, kurių, išrašydami vaistus, privalės paisyti visi gydytojai.
