Karantino nustekenti barai ir kavinės pyksta: netiki, kad atsidarys anksčiau nei balandžio pabaigoje

Verslininkai su nekantrumu laukė Vyriausybės sprendimo, kaip toliau bus švelninamas karantinas. Tačiau ne visų maldos buvo išklausytos. Pagal išėjimo iš karantino planą, barai ir kavinės bene paskutiniai galės aptarnauti klientus. Griežti apribojimai pykdo verslininkus, mat jie priversti sukti galvas, kaip padengti savo patalpų nuomą bei darbuotojų atlyginimus. 

Šią savaitę Lietuvos barų ir kavinių asociacija (LBKA) kartu su Vilniaus naktiniu aljansu Vyriausybei pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip šalyje vėl galėtų veikti naktinio gyvenimo įstaigos. 

Verslai net ne sezono metu prašo leisti jiems dirbti bent lauke – terasose, lauko kavinėse, kiemuose. Taip pat prašoma leisti prekiauti alkoholiu išsinešti ar leisti pristatyti alkoholinius gėrimus į namus.

Siūlo riboti klientų srautus, skiepyti darbuotojus

Verslininkai siūlo leisti dirbti maitinimo įstaigoms ribojant klientų srautus, kurti įstaigose socialinius lankytojų burbulus, vakcinuoti barų ir kavinių darbuotojus.

Barų ir kavinių atstovai sako esantys įsitikinę, kad veiklą lauke galėtų pradėti Covid-19 atvejų skaičiui pasiekus 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.

Tačiau išėjimo iš karantino planą patvirtinusi Vyriausybė į verslininkų prašymus neįsiklausė. Šiuo metu nustatyta, kad barai ir kavinės veiklą lauke pradėti galės B scenarijuje – kai sergamumas Covid-19 nukris iki 50–100 atvejų 100 tūkst. gyventojų, o teigiamų testų skaičius neviršys 4 proc. 

Tuo metu visiškai atnaujinti veiklą barai ir kavinės galės sergamumui nukritus iki mažiau nei 25 atvejų.

Piktina per griežti reikalavimai  

Tuščių vilčių barai ir kavinės neturi – verslininkai netiki, kad savo veiklą pradės anksčiau nei vėlyvą pavasarį. Verslininkai baiminasi, kad per šį laikotarpį jiems neužteks valstybės skiriamos paramos, todėl, jei sergamumo rodikliai iki balandžio 1-osios nepasieks 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, jie prašo sukurti trečiąjį paramos verslui paketą.

REKLAMA

„Įtariame, kad ir nuo balandžio 1-os mums dar neleis dirbti, tai mes iškart sakome – galvokite apie trečiąjį pagalbos paketą. <...>

Įsivaizduojame, kad pagal susirgimus ir balandį negalėsime dirbti. O paskui jie vis tiek turės nukristi. Balandį dar ne, bet gal balandžio gale, gegužę. Naktiniai klubai, apskritai, įtariame, bus labai apriboti, gal tik rudenį [veiks]“, – tv3.lt kalbėjo LBKA vadovas Raimondas Pranka.

Vyriausybės palaikymo pateiktiems pasiūlymams nesulaukę verslininkai teigia, kad jiems keliami reikalavimai per griežti. R. Pranka tiki, kad jau po pirmojo karantino barai ir kavinės įrodė galintys dirbti saugiai.

„Dabar yra per griežta, perteklinis jų požiūris į skaičius. Kaip žadėjo ministrė (ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė – aut. past.), kas savaitę peržiūrės [ribojimus], tai dabar lauksime kas savaitę, žiūrėsime. O mes galime pykti tik tuomet, kai mums neleidžia dirbti, tokiu atveju reikalausime kompensacijų“, – teigė verslininkas.

Jaučiasi demonizuojami

Sausio pabaigoje startavo antrasis nuo Covid-19 nukentėjusiems verslams skirtas paramos paketas. Bendra valstybinės paramos suma – 180 mln. eurų. Vis dėlto barų ir kavinių atstovų netenkina, kad šįkart, skirtingai nei pernai, parama suplakta į vieną ir neskirstoma atskirai subsidijoms ir patalpų nuomai.

„Ypač skaudus klausimas nuoma yra. O dabar nėra jokios [kompensacijos]. Dabar žada subsidijas, o per jas denkite, ką norite, – nuomą ir taip toliau. Mes galvojame, kad čia du skirtingi dalykai. Subsidija skirta, kai negali daryti savo verslo. O subsidija nuomai skirta tam, kad išliktum. O jie suplaka į vieną, kas yra negerai“, – sakė R. Pranka.

Šitoje vietoje verslininkai, kaip ir pernai, tikisi Vilniaus miesto savivaldybės pagalbos teikiant nuolaidas nuomojamoms patalpoms.

„Savivaldybė galėtų, kur nuomoja savo patalpas, suteikti nuolaidą kažkokią. Po pirmo karantino skyrė pinigų, kur buvo galima gauti šiokią tokią paramą. Kas sugebėjo, tas pasinaudojo. Bet iš barų tai mažai kas gavo, nes daugiausiai gavo kultūrinės vietos.

REKLAMA

Kas irgi gerai, bet mes sunkiai ten patenkame. Mus sunkiai kas įvardija kaip kultūrines vietas. Naktiniai barai, naktiniai klubai – visi įsivaizduoja, kad tik alkoholį vartojame, o kad paraleliai vyksta kokie renginiai, atlikėjai, didžėjai, koncertai ir t. t., visi pamiršta“, – pastebėjo verslininkas.

Čia pat jis priduria jaučiantis, kad barai ir kavinės be reikalo demonizuojami kaip nesaugios vietos ir koronaviruso skleidėjai.

„Plius, mes demonizuojami visada esame. Jokio įrodymo nėra, kad pas mus buvo daug susirgimų, židinių. Ir vis tiek mus paskutinius kiša, kad tik mums paskutiniams leistų dirbti“, – piktinosi R. Pranka.

LBKA neturi tikslių duomenų, kiek barų ir kavinių buvo priversti nutraukti savo veiklą visiems laikams. Tačiau teigia, kad šiuo metu apie 60 proc. Vilniaus barų ir kavinių sustabdė savo veiklą.

Kainų kelti negalės, nes turės prisivilioti klientus

Kitas verslininkams ramybės neduodantis finansinis klausimas – prastovos, kurių išmokos nepadengia darbuotojų atlyginimų. Be to, norėdami gauti subsidijas prastovoms, kai kurie verslininkai yra priversti skolintis.

„Dabar žada 100 proc. padengti atlyginimą, bet vis tiek lubos nustatytos, 963 eurai, jei neklystu. Žmonės, kurie gauna atlyginimus 1000 eurų, vis tiek gaus mažiau nei įprasta.

Plius, dabar, kad gautume už sausio mėnesio prastovas, mums reikia sumokėti atlyginimus. Iš kur mums sumokėti, jeigu mes verslo nedarome? Mes turime pasiskolinti iš draugo pinigus, sumokėti, tada laukti, kol mums atsiųs prastovas. Ir tos prastovos vis tiek bus mažesnės, nei realiai žmogus gautų. Tai čia yra tokių nesąmonių, kur mes pikti esame“, – kalbėjo R. Pranka.

Ar finansinės barų ir kavinių problemos reiškia, kad kompensuoti savo nuostolius jie bus priversti vasarą kelti kainas? R. Pranka abejoja. Jo manymu, verslininkai neturės prabangos kelti kainas, nes turės prisivilioti klientus.

REKLAMA

„Realiai abejočiau. Jeigu mes kelsime kainas, prarasime klientus. Plius tuos klientus susigrąžinti reikės, nes žmonės bijos eiti į barus, prigąsdinti“, – svarstė LBKA vadovas.

Vilnius tęs tai, ką pradėjo per pirmąjį karantiną

Nors Vyriausybė neatsižvelgė į barų ir kavinių atstovų prašymus, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius nelaiko jų neįgyvendinamais. Priešingai, jis siūlo, kokius dar saugiklius būtų galima naudoti, kad verslai atnaujintų savo veiklą.

„Dar vienas pasiūlymas, kuris, mano nuomone, pats perspektyviausias, nes vis tiek ateis tas laikas, kai dalis žmonių bus paskiepyti, prasirgę ar kitaip įgiję imunitetą, o dalis ne, tai tam tikro skiepų ar kovido paso turėjimas. Jeigu tu jau esi prasirgęs ar paskiepytas, tu gali kažką tai daryti. Man atrodo, su tomis priemonėmis reikia dirbti“, – tv3.lt siūlė R. Šimašius.

Tiesa, sostinės meras pripažįsta, kad barai ir kavinės neturėtų būti karantino švelninimo prioritetas, tačiau būtina ruoštis jų atidarymui.

„Tai čia svarbu ne tik tai ruoštis, kaip nepakliūti į tą susirgimų bangą, bet jei jau esi joje, ruoštis kaip iš jos išeiti. Akivaizdu, kad aljanso pasiūlymai daug kur yra svarstytini ir, manau, kad reikia į juos atkreipti dėmesį“, – svarstė R. Šimašius.

Pirmojo karantino metu Vilnius išgarsėjo atvėręs savo viešąsias erdves barų ir kavinių savininkams ir leisdamas jiems išsiplėsti savo veikimas vietas ant gatvių, šaligatvių ir kt. R. Šimašius teigia, kad analogiškai ketina elgtis ir šią vasarą.

„Vasario mėnesį bus paleistas kvietimas registruotis kur kas nori staliukus išsinešti vasarą, nes planuojame, kad vis tiek bus atlaisvinimai. Turbūt vienintelis niuansas likęs, kuris yra labai svarbus, kad mums nevisais atvejais pavyksta taip lengvai suderinti sėdėtojo prie staliuko ir pėsčiojoje, einančio pro šalį, interesus. 

Tai čia visą laiką kyla klausimas, kokio pločio šaligatvis turi būti paliktas, kokia erdvė turi būti palikta praėjimui ir kaip tai kontroliuoti. Tai tuos dalykus dar susiderinsime per savaitę kitą ir skelbsime tą tvarką, pagal kurią, arti nulio biurokratijos, [nurodyta] kaip naudoti viešąsias erdves“, – patikino meras.

Šiuo metu sergamumas Covid-19 Lietuvoje siekia 298 atvejus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.


Rašyti komentarą...
R
Rytis
2021-02-14 06:17:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Valstieciai buvo blogi.Kokia valdžia išsirinko tokia ir turit. Tai jūsų milimieji valdžioje nedejuokit. Partija padės.
Atsakyti
-3

G
Gidas
2021-02-14 07:01:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Teisingai, ką išrinko ta ir turi, su jų protu barus gali atidaryt tik kai trečią banga atplauks,dar Dulkys su geltonkase scenarijų kuria
Atsakyti
-4

G
Gal
2021-02-14 07:08:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
Stokit į darbo diržą verslininkai. Arba kreipkitės į seimo uki
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų