Karantino laikas eina į pabaigą: vardijama, kokie ribojimai liktų prie ekstremalios padėties

Birželis, kaip sako Vyriausybė, ko gero, bus paskutinis karantino mėnuo. Vis dėlto tam tikri apribojimai gali išlikti ir po jo. Ir toliau gali būti reikalaujama viduje dėvėti kaukes, laikytis atstumo ir galbūt reguliuoti žmonių srautus. Vis dėlto užkrečiamųjų ligų ekspertai dar pabrėžia, kad ir toliau svarbu stebėti, jog pavojingos viruso atmainos nepatektų į šalį o joms čia patekus, kokybiškai ir greitai jas suvaldyti.

Nors į liepą, ko gero, žengsime jau be karantino, kai kurių saugumo reikalavimų vis dėlto dar gali tekti laikytis. Panašu, kad numesti ir visiškai pamiršti kaukių dar negalėsime.

Ribojimai gali likti ir po karantino

Pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė pasakė, kad net jei birželis ir bus paskutinis karantino mėnuo, kai kurie apribojimai, ko gero, vis tiek išliks. Dėl jų dar turės apsispręsti epidemiologai.

„Net, jeigu šis mėnuo bus paskutinis karantino mėnuo šiame epizode, tai vis tiek nereiškia, kad jokių apribojimų nebeliks. Epidemiologai turi pasakyti, kokių apribojimų vis dar reikia.

Jūs puikiai žinote, kad yra nustatyta keletas atvejų Delta mutacijos, kuri kelia labai didelių problemų kitose šalyse. Akivaizdu, kad rizikų yra, ir tų rizikų didinti, matyt, Vyriausybei nesinorės. Epidemiologijų užduotis bus pasiūlyti tuos apribojimus, kurių reikia“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo I. Šimonytė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas pirmadienį taip pat teigė, kad dabartinė situacija karantiną jau leidžia atšaukti.

Esą prie Vyriausybės esanti nepriklausoma ekspertų taryba dar sausį buvo paskaičiavusi, kad karantino būtų galima atsisakyti atvejų skaičiui nusmukus iki 200 atvejų per dieną ar žemiau. Tačiau kad tam tikrų apribojimų reikės, kalba ir profesorius.

„Turint mintyje, kad mūsų atvejų skaičius gerokai mažesnis nei 200 atvejų per dieną, tai manyčiau, kad tikrai galima kalbėti apie karantino atšaukimą. Manau, kad Vyriausybė teisingai svarsto, kad birželis gali būti paskutinis karantino mėnuo.

REKLAMA

Vis dėlto manyčiau, kad tam tikros nefarmacinės viruso kontrolės priemonės išliks kurį laiką. Pavyzdžiui, kaukių dėvėjimo politika tam tikrose uždarose patalpose – manau, kad ji gali likti ir po karantino panaikinimo, nebent sugrįšime į žalią zoną. Taip pat gali išlikti tam tikri atstumo, žmonių srauto reguliavimo reikalavimai ir t.t. Visi šie klausimai dar bus aptarti“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo M. Stankūnas.

Ko gero, reikės ir toliau dėvėti kaukes

Ministrės pirmininkės I. Šimonytės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė taip pat teigia, kad kai kurių apribojimų atsisakyta vis dėlto neturėtų būti. Vienas jų – kaukių dėvėjimas.

„Vienas iš pagrindinių ir daugiausiai diskusijų viešosiose erdvėse sukeliančių klausimų – kaukių dėvėjimas. Linkstama į tai, kad viduje, tam tikrose patalpose toks ribojimas turėtų likti. <...> Tam tikri infekcijos valdymo viduje apribojimai taip pat dar išliktų“, – tv3.lt komentuoja Ž. Gudlevičienė.

Kai kurie epidemiologai pabrėžia, kad šalyje valdyti pandemiją yra svarbu dviem būdais – valdant ją šalies viduje ir prižiūrint, kad virusas į šalį nepatektų iš užsienio.

Premjerės patarėja sako kol kas nežinanti, ar atvykimo į šalį ir saviizoliacijos apribojimai galėtų išlikti.

„Rytoj (trečiadienį – aut. past.) vykstantis Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdis spręs tolimesnes strategijas tiek susijusias su galimu atmainų plitimu, tiek atsižvelgiant į kitų šalių epidemiologinę situaciją, iš kokios šalies atvykstama ir kokios sąlygos gali būti taikomos Lietuvoje. Tai yra svarstoma, bet kol kas negaliu pasakyti, kokie bus sprendimai“, – sako Ž. Gudlevičienė.

Reikia pratintis prie naujos realybės

Užkrečiamųjų ligų ekspertas Saulius Čaplinskas sako, kad reikia pradėti gyventi naujoje realybėje ir susitaikyti, kad tam tikrų saugumo priemonių laikytis reikės ilgai.

REKLAMA

„Naujoje realybėje tam tikrose situacijose, kol pandemija dar nėra suvaldyta, reikia laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, tam tikrų ribojimų, o ypač būnant uždarose ir prastai vėdinamose patalpose, kur yra daug žmonių“, – tv3.lt komentuoja S. Čaplinskas.

Profesorius teigia, kad koronaviruso plitimą reikia valdyti dviem sritimis – rūpinantis, kad virusas į šalį nepatektų iš užsienio ir kad neplistų jau šalies viduje. Valdant viruso plitimą šalies viduje yra svarbu kuo greičiau atsekti visus pavojingus kontaktus, taip pat kiekvienam žmogui sąžiningai saugotis užsikrėtimo.

„Reikia dėvėti kaukes uždarose patalpose, stengtis kuo daugiau jas vėdinti, kuo daugiau būti atvirame ore, bendrauti atvirame ore ir laikantis tam tikro atstumo. Galbūt net įdiegti naujus ventiliacijos standartus ofisuose. Kiek įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu iš namų. Tai atėjo ilgam“, – sako S. Čaplinskas.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad situacija skirtingose pasaulio vietose skiriasi, tad reikia rūpintis ir kaip užkirsti kelią viruso įvežimui į Lietuvą.

„Iš Didžiosios Britanijos plinta indiška atmaina. Bet iš Didžiosios Britanijos atskrenda ar ne keturi lėktuvai per dieną? Jeigu žmonės patys nesupras, kodėl (turi saviizoliuotis – aut. past.), kad neplatintų viruso savo artimiausioje aplinkoje, vien tik valdžios parėdymai neužkirs plitimui kelio.

Lygiai taip pat vietiniam plitimo keliui. Jeigu kažkas galvoja, kad užtenka tikėtis, jog žmogų per prievartą galima izoliuoti arba per prievartą priversti pasakyti, su kuo jis kvėpavo, ką galėjo užkrėsti, tai prievartinės priemonės čia negalios“, – teigia S. Čaplinskas.

Įsigaliojo karantino atlaisvinimai

Nuo praėjusio ketvirtadienio Lietuvoje įsigaliojo dar nauji karantino pakeitimai. Vyriausybė panaikino darbo laiko apribojimus barams, kavinėms ir naktiniams klubams. Taip pat pakeitimų sulaukė Covid-19 jau persirgę asmenys, taip pat keliautojai.

REKLAMA

Nuo ketvirtadienio kavinėms, barams, restoranams bei kitoms viešojo maitinimo ir pasilinksminimo vietoms nebetaikomas darbo laiko apribojimas. Iki šiol galiojusiuose karantino reikalavimuose jų veikla leista tik 7–24 valandomis.

Taikoma sąlyga, kad užsakytas maistas ir gėrimai turi būti vartojami prie atvirose erdvėse esančių staliukų, o veikla vykdoma atvirose erdvėse, lieka galioti.

Paslaugas viduje paslaugas gauti gali tik turintys Galimybių pasą – paskiepyti, persirgę ar gavę neigiamą Covid-19 testo rezultatą.

Daugiau galimybių

Buvo patikslintos sąlygos, kada asmenys gali gauti Galimybių pasą. Vietoje 12 savaičių iki 13 savaičių pailgintas terminas po pirmosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės suleidimo, kada asmenys gali gauti Galimybių pasą.

Persirgusiems asmenims Galimybių pasas bus suteiktas praėjus dviem savaitėms po bet kurios iš Lietuvoje registruotų vakcinų nuo Covid-19 suleidimo. Svarbu tai, kad persirgusiems asmenims reikalinga tik viena dozė. Jie skiepytis galėjo pradėti nuo ketvirtadienio, birželio 17 d.

Taip pat nuspręsta, kad persirgusiems asmenims suėjus 210 dienų terminui nustatomas papildomas mėnesio laiko Galimybių paso galiojimo laikotarpis, kad šie asmenys gali pasiskiepyti Covid-19 ligos vakcina ir Galimybių paso galiojimas nenutrūks.

Taip pat pailgintas Galimybių pasui gauti reikalingas neigiamo Covid-19 testo galiojimo laikas nuo 24 iki 48 val.

Keliaujantiems

Nuspręsta leisti užsieniečiams, kurie turi skiepų sertifikatą arba Europos Sąjungos skaitmeninį Covid-19 pažymėjimą, taikyti tas pačias švelnesnio karantino sąlygas, kurios taikomos Galimybių pasą turintiems Lietuvos gyventojams.

Toks dokumentas nereikalingas užsieniečiams iki 16 metų amžiaus. Vaikai iki 16 metų į Lietuvą atvykti gali be apribojimų.

Patikslinti reikalavimai atvykstantiems į Lietuvą asmenims. Covid-19 tyrimų nuspręsta nebereikalauti iš visų atvykstančiųjų iš užsienio, o tik iš tų, kurie atvyksta iš šalių, įtrauktų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamą Covid-19 ligos paveiktų šalių sąrašą.

REKLAMA

Taip pat, patikslinta, kad tyrimas dėl Covid-19 turi būti atliktas ne anksčiau nei 72 valandų, o antigeno testas ne anksčiau nei 48 valandų laikotarpiu (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvos Respubliką.

Švietimas

Suvienodintos sąlygos ugdymui, mokymui ir neformaliajam švietimui, atsisakant perteklinių ribojimų. Vykdant neformalųjį vaikų švietimą, užsiėmimuose uždarose erdvėse vienu metu ir vaikų stovyklose vienoje grupėje gali dalyvauti ne daugiau kaip 30 vaikų, nebent vaikai ir darbuotojai turi Galimybių pasus.

Taip pat leidžiama kontaktiniu būdu vykdyti neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir neformalųjį profesinį mokymąsi. Uždarose erdvėse turi būti užtikrintas 10 kv. metrų plotas vienam asmeniui arba vienu metu gali dalyvauti ne daugiau kaip vienas asmuo. Šios taisyklės galėtų būti netaikomos, kai dalyvauja tik paskiepytieji žmonės.

Kaukės

Vyriausybės sprendimu, kaukių renginių metu leidžiama nedėvėti ne tik atlikėjams pasirodymu metu, bet ir pranešėjams, kai užtikrinamas saugus atstumas nuo žiūrovų ir dalyvių. Kaukės taip pat yra pirvalomos uždarose erdvėse.

Karantinas Lietuvoje įsigaliojo pernai lapkričio 7-ąją ir galios iki birželio pabaigos.


Rašyti komentarą...
D
Dana
2021-06-23 08:13:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dirbu uždaroje patalpoje, su kauke. Po kauke prakaitas upeliu bėga. Beria. Žiauru. Manau tą kaukė sveikatos tikrai neprideda.
Atsakyti
-3

S
STR
2021-06-23 08:19:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vien už žodi paskutinis ...turetu atsistadydinti visi skelbejai iš pareigu ))))))))))) nepraeis ir 4 menesiai ir bus skelbiamas eilinis karantinas melagiai !!!!!
Atsakyti
-2

P
Pochuistas
2021-06-23 07:55:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Man taip vadinamas karantinas nė nebuvo prasidėjęs.
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (14)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų