Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Įkalinimo įstaigose kalintys ir bausmę jau atlikę asmenys teismus užvertė skundais – nusikaltę asmenys reikalauja iš valstybės pinigų, nes esą patiria kančias dėl per ankštų patalpų, trumpo prausimuisi skirto laiko, o kartais dėl perdegusios ar nuolat į akis šviečiančios lemputės. Kiekvieno tokio skundo nagrinėjimui yra sudaroma speciali komisija, skundas keliauja per įvairias institucijas ir už jų nagrinėjimą, žinoma, mokame mes – mokesčių mokėtojai.
Visgi, pasak žmogaus teisių gynėjų, net laisvės atėmimo įstaigose turi būti sudaromos žmogaus teisių nepažeidžiančios ir žmogaus orumo nežeminančios gyvenimo sąlygos.
Duše prausėsi keliese
Praėjusių metų pabaigoje Šiaulių apygardos administraciniam teismui pareiškėjas V. K. apskundė Lietuvos valstybę. Vyriškis, Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalėjęs 257 dienas, skunde nurodė, kad čia buvo kankinamas, laikomas nežmoniškomis, žeminančiomis orumą sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų. Dėl to esą jis patyrė neturtinę žalą.
Neturtinė žala, anot pareiškėjo, pasireiškė didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija. Nukentėjo jo orumas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, jis negalėjo ramiai miegoti, jautė padidėjusią baimę, stresą. Dėl perpildymo problemos Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jo nuomone, nebuvo sugebama organizuoti prausimosi duše. „Į dušą vesdavo tik kartą per savaitę. Dažniausiai – visą kamerą, t. y. 6-9 žmones.
Veikiančių dušų buvo 5 ar 6, todėl viename duše reikėdavo praustis dviem asmenims. Patalpose nebuvo jokių pertvarų, lentynėlių daiktams pasidėti, net kabliukų pasikabinti drabužiams. Be to, buvo ribojamas prausimosi laikas“, – skunde rašė V. K. Buvusį kalinį piktino ir tai, kad kamerose nebuvo įrengtų drabužių džiovinimui skirtų vietų, o tualetas, anot pareiškėjo, vienoje kameroje neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Todėl gamtinius reikalus jam tekę atlikti matant ir girdint kitiems asmenims. Pasak V. K., nakties metu tiesiai į akis šviesdavo elektros lemputė, todėl sutriko miegas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje V. K. pasigedo veiklos. Čia, anot jo, nebuvo siūloma nei dirbti, nei mokytis, nei užsiimti kokia kita naudinga veikla. Savo patirtą neturtinę žalą vyras įvertino daugiau nei 77 tūkst. litų. Kitaip tariant, V. K. iš valstybės pareikalavo už kiekvieną parą, praleistą už grotų, sumokėti jam 300 litų.
Patirtos kančios „išperkamos“
Šiaulių apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs šį skundą pripažino, kad kamera, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, kartais talpindavo ir dar aštuonis asmenis. Kadangi kameroje esančių asmenų skaičius nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,98 iki 7,14 kvadratinio metro gyvenamasis plotas, o tai leidžia daryti išvadą, jog tam tikrais atvejais V. K. galimai teko mažesnis plotas nei nustatyta norma. Vis dėlto teismas konstatavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, jokių aktualių įrodymų. Teismas V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šį sprendimą V. K. apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Tiesa, ne visi kalinių bandymai iš valstybės prisiteisti pinigų būna nesėkmingi. Su šešiais ar aštuoniais kameros draugais 7 kvadratinių metrų kameroje protarpiais apie dvejus metus gyvenęs
V. A. teismui pateikė skundą su beveik identiškais priekaištais. Patirtą neturtinę žalą vyras įvertino 30 tūkst. litų. Tąkart teismas konstatavo, kad buvęs kalinys, gyvendamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, perpildytoje patalpoje, patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą bei dėl to suprastėjo jo gyvenimo kokybė. Pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies – jam iš valstybės priteistas tūkstantis litų.
Priteisė 6 tūkst. eurų
Pasak VšĮ Žmogaus Teisių Stebėjimo Instituto teisininko Karolio Liutkevičiaus, net laisvės atėmimo įstaigose turi būti sudaromos žmogaus teisių nepažeidžiančios ir žmogaus orumo nežeminančios gyvenimo sąlygos. Tokios pat nuomonės laikosi ir nevyriausybinės organizacijos, kovojančios už nuteistųjų teises bei siekiančios padėti jiems išėjus į laisvę integruotis visuomenėje, įkūrėjas Artūras Bartašius. „Kiekvieną asmenį, kurį nuteisia bendros kompetencijos teismas, sprendime ar nutartyje įrašoma, kad bausmė yra laisvės atėmimas. Ne žmogaus orumo žeminimas, jo kankinimas, bet laisvės atėmimas. Antra, Seimo nariai patys yra priėmę įstatymus, kurių visi žmonės privalo laikytis. LR Konstitucijos 29 str. skelbia: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“, – teigė jis.
A. Bartašius pastebi, kad šiuo metu vis daugiau kalinių prašo jo pagalbos rašyti skundus į Strasbūrą. „Besikreipiančių asmenų skaičius didėja dėl to, kad vis daugiau nuteistųjų ir suimtųjų pasiekia informacija, jog dėl jų kankinimo, orumo įžeidimo bei žeminimo kiekvienam gali ir privalo atlyginti Lietuvos valstybė“, – sakė jis. Paklaustas, kokį didžiausią neturtinės žalos atlygį laisvės atėmimo įstaigoje buvusiems asmenims yra pavykę prisiteisti, A. Bartašius teigė, kad įspūdingiausia suma – nuteistojo T. V., kuriam Europos Žmogaus Teisių Teismas priteisė apie 6 tūkstančius eurų dėl to, kad šiam nebuvo suteiktas ilgalaikis pasimatymas su artimu žmogumi.
Lėšų trūkumas – ne argumentas
Pastebima, kad dažniausiai įkalinimo įstaigų vadovai, atsakydami į nukentėjusiųjų skundus, teismus bando įtikinti, jog teisės aktų nepavyksta laikytis dėl lėšų trūkumo. „Itin svarbu pabrėžti, kad tai nėra tinkamas pasiteisinimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra daug kartų pabrėžęs, jog patekęs į laisvės atėmimo įstaigą asmuo yra visiškai priklausomas nuo vadovybės elgesio su juo ir lėšų stygius negali pateisinti nežmoniško, orumą žeminančio elgesio. Tai numatoma ir rekomendacijose dėl kalėjimų taisyklių: „Kalinimo sąlygos, kurios pažeidžia žmogaus teises, negali būti pateisinamos finansavimo trūkumu“, – sakė teisininkas K. Liutkevičius.
Tuo metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovybei kalinių skundų išvengti nepavyksta. „Praėjusiais metais buvo gauti 486 skundai, adresuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui. Suimtieji (nuteistieji) dažniausiai skundžiasi dėl blogų laikymo sąlygų, medicinos paslaugų, pareigūnų veiksmų ir kt.“ – sakė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Raimondas Klimantavičius.
Perpildymo problema bus išspręsta
Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas atviravo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje iš tiesų susiduriama su perpildymo problema. „Praėjusiais metais čia vidutiniškai buvo laikyti 533 suimtieji ir nuteistieji. Pagal gyvenamą plotą Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 488 vietos“, – teigė jis pridurdamas, kad vienam asmeniui priklauso ne mažiau kaip 3,6 kvadratinio metro gyvenamojo ploto.
Panašu, kad kamerų perpildymo problema Šiaulių tardymo izoliatoriuje artimiausiu metu turėtų būti išspręsta. 2009 metų rugsėjo 30 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį iki 2015 metų Šiaulių miesto pakraštyje planuojama pastatyti naują 1180 vietų izoliatorių-pataisos namus. Į juos planuojama perkelti Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir dalį Marijampolės pataisos namuose laikomų nuteistųjų.
