Šiek tiek aptarkime rinkimus Lenkijoje. Ar iš tikrųjų nacionalizmas jūsų akimis žiūrint veržiasi į Europą? Kuo toliau, tuo daugiau nacionalizmo?
L. Balsys: Ir taip, ir ne. Lenkijos rinkimai iš tikrųjų buvo be galo įdomūs, buvo be galo įtempti ir varžybos, lenktynės vyko petys petin, ir turime rezultatą, kokį turime – Karolis Nawrockis laimėjo.
Jam klijuojama etiketė, kad jis yra nacionalistas, bet tai yra žmogus, iki šiol nebuvęs aktyvioje politikoje. Jis buvo istorijos instituto vadovas, istorikas pagal išsilavinimą. Jis atsirado dabar, kaip nauja žvaigždė ir sušvito Lenkijos padangėje, tai matysime, kaip bus, nes dažnai būna, kad žmogus vienoks, kai jis papuola į realią politiką, kai jam reikia derinti interesus visų politinių partijų, savo oponentų ir taip toliau.
Jis keičiasi, prisiderina, pavyzdžiui, dabar yra užprogramuotas konfliktas tarp naujojo išrinktojo prezidento ir premjero Tusko daugumos. Ar krizė Lenkijoje gilės ir sulauksime naujų Parlamento rinkimų, ar bus ieškoma ir randama kažkokių kompromisų.
Aš manau, mums aktualiausia, vis tik tai, ar viskas keisis į gerąją pusę, nors panašu, kad nesikeis. Geroji naujiena – pozicija Lenkijos ir prezidento dėl gynybos klausimų. Gynybos klausimai iki šiol prezidentui A. Dudai buvo išskirtinai svarbūs.
Lenkija priėmus svarbius sprendimus dėl ginklavimosi, dėl finansavimo. Faktiškai Lenkija yra vidurio Europos dalies lyderė, gerai būtų, kad tokia ir išliktų, nes mums kaip Lietuvai labai svarbu turėti stiprius partnerius kaimynystėje.
Ir Karolis Nawrockis nėra Orbanas numeris du. Kol kas, kiek man toks įspūdis susidaro, jis nėra prorusiškas, ir Kačinskio partija „Teisė ir teisingumas“, nėra prorusiška, jie yra antirusiški, jie nemano, kad su Rusija reikia draugauti.
Lenkija turbūt kaip ginklavosi, ir ginkluosis toliau, bet parama Ukrainai – čia išlieka klausimas.
L. Balsys: Mes, galbūt norime per greitai padaryti faktą iš kažkokių pasisakymų, užuominų ar taip toliau. Lenkijoje yra problema su ukrainiečių karo pabėgėlių situacija. Jų yra ten daug, yra tam tikrų pilietinio lygmens konfliktų, nepasitenkinimo ir taip toliau.
Lenkijoje vyksta diskusijos dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje ateityje, nes lenkų ūkininkai, kaip ir kokie nors prancūzų ūkininkai priešinosi Lietuvos ir kitų šalių narystei, dėl to, kad atsiras naujų rinkų, pigių prekių konkurencija.
Tai tokių nuotaikų Lenkijoje esama, bet aš nepasakyčiau, kad jos yra tokios labai dominuojančios ar lemiančios. Jų yra, jos gali kelti rūpestį, bet aš nemanau, kad jos yra esminės, bet aišku, turime palaukti ir pažiūrėti, kaip naujasis prezidentas pradės savo veiklą.
Aš manau, kad mūsų prezidento vienas iš pirmųjų susitikimų, bus su naujuoju Lenkijos prezidentu.
Pradėjau nuo Lenkijos, tačiau aš norėjau kalbėti apie nacionalizmą ir tai, kad kai kurios Europos šalys linkusios į jį, kas gali kelti pavojų Europos lyderystei. Tapus nacionalistu, prioritetas tampa savo šalimi, kaip rodo Trumpo politika, o bendri interesai, kaip Ukrainos gynimas, gali būti pamiršti. Vakarų Europos viršūnių susitikimas parodė, kad tik pusė Europos šalių susirinko, o kitos, labiausiai susijusios su Rusijos siena liko mažiau aktyvios. Ar jums nekelia nerimo, kad augantis nacionalizmas gali paveikti Europos lyderystę ir dar labiau didinti nesutarimus?
V. Sinkevičius: Manau, kad tas nacionalizmas ar kažkoks tai patriotizmas, yra sveikas ir Europos Sąjunga yra vis tiek 27 skirtingos valstybės, turinčios savo istoriją, savo kultūrą ir niekas to tikrai nesiekia atimti ir labai svarbu, kad tas liktų valstybėse.
Faktas yra tas, kad pavieniui šios Europos Sąjungos valstybės tiesiog negebėtų sudaryti konkurencijos nei vienai iš didžiųjų valstybių – nei Rusijai, nei Kinijai, nei Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Ir po vieną jos greičiausiai taptų tokiomis vasalėmis būtent tų didžiųjų jėgų, tarpusavyje lenktyniautų, kas yra geresnis vasalas vienos iš didžiųjų jėgų, o pačios labai mažai ką begalėtų padaryti, nes vis dėlto mūsų ta jėga, ekonominė, ateina iš tos rinkos dydžio.
Kai mes kalbame apie Europos Sąjungą, mes kalbame apie 450 milijonų gyventojų, apie tą 27 šalių vieningą rinką ir iš čia jau ateina visai kitas supratimas ir pasaulio matymas, visai kita jėga.
O kai mes kalbame pavieniui, kaip Vokietijos ekonomika, kuri dabar susiduria su labai rimtais iššūkiais, ji dar galbūt galėtų kabintis, bet jau einant toliau, Prancūzijoje sunkiau. Aš net nekalbu apie Italijos, kuri yra trečia dabar Europos Sąjungos ekonomika ir taip toliau.
Tai aš manau, kad to patriotizmo, jo bangą pirmiausia kelia migracijos politika, kuri, sakykime nepasiteisino, kuri sukėlė kultūrines įtampas valstybėse ir aišku, tai davė tokį šuolį ir po to jau ten atsiranda labai daug ko. Bet tas židinys, aš manau, pirmiausia, atsirado dėl tokios migracijos politikos, kurią, aišku, labai dažnai vietiniai politikai bandė referuoti į Europos Sąjungą, Europos Sąjungos sprendimus ir tas turbūt buvo tas židinys nacionalizmui, kuris vienose šalyse yra stipresnis, kitose silpnesnis.
Lenkijoje visada buvo nacionalizmas stiprus. Bet jeigu žiūrėtume į jų užsienio politiką, ji buvo daug palankesnė mums. Lietuvos santykis buvo daug geresnis su prezidentais, netgi premjerais būtent tos politinės jėgos.
Ir aš manau, tas yra susiję šiek tiek su tuo, kad platesnėje Europoje jiems sunkiau sekėsi. Dažnai ir jų politiniai oponentai pasistengdavo dėl to per savo politinę šeimą, o iš kitos pusės, jiems nereikėdavo Lenkijoje įrodinėti, kad jie yra pakankamai patriotai ir ten bandyti atsigroti ant tokių mažesnių šalių kaip Lietuva, kad parodyti kažkokią vietą, dydį.
Ir kaip tik buvo plėtojami santykiai, kiekvieną kiekvieną atvejį reikia žiūrėti individualiai. Faktas tas, kad nereikia atmesti Rusijos faktoriaus. Jie investuoja pakankamai daug į tokius judėjimus patriotinius, nacionalinius, nes galiausiai jų tikslas yra suskilusi Europos Sąjunga be vienybės.
Jie netgi tą įvardina ir Europos Parlamente esančios jėgos to neslepia, jie kalba apie suverenių tautų Europą, kas iš esmės reiškia, kad nėra tokios kaip Europos Sąjungos, mes iš tokios didelės jėgos tampame tokios pelytės, kur didelis katinas labai nesunkiai jas išgaudys.
Pilną laidą klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
