Kaip „atsinaujinimas“ virto politikų gudrybe

 Partijų atsinaujinimas – tuščia sąvoka, reiškianti tik kaitą dėl kaitos, pastebi politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. „Mūsų partijose nėra tikros partinės kraujotakos – tik ta pati nomenklatūra, tie patys žmonės, metų metus sėdintys partijų viršūnėlėse. Jie tiesiog stengiasi išlaikyti savo turimą įtaką ir valdžią įvairių manipuliacijų ir gudrybių būdu, ir viena iš tokių gudrybių – kalbos apie naujoves“, – LRT.lt tvirtina V. Bruveris.

Prieš penkiolika metų susiformavo „naujosios politikos“ partijų blokas, žadėjęs daug ir esminių naujovių. To bloko lyderės buvo dvi naujos politinės jėgos – Artūro Paulausko vadovaujama Naujoji sąjunga ir Rolando Pakso partija tapę liberalai. Naujovių blokas laimėjo rinkimus, tačiau labai greitai liberalai suskilo, R. Paksas išsivedė dalį jų su savimi ir įsteigė kitą partiją. Savo ruožtu Naujoji sąjunga apskritai po dviejų kadencijų išnyko iš Lietuvos politinės padangės.

Tuo metu 2008-aisiais Seimo rinkimuose puikiai pasirodė Arūno Valinsko vadovaujama Tautos prisikėlimo partija, kurios labai reikėjo daugybei už ją balsavusių žmonių, tačiau tą pačią kadenciją ir ji skilo, o 2012-ųjų Seimo rinkimuose jos apskritai nebeliko.

REKLAMA

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje nuolat diskutuojama apie partijų atsinaujinimo būtinybę, teigiama, jog nuolat atsinaujinti yra būtina. Ar visos šios kalbos nereiškia, kad atsinaujinti reikėtų pačioms partijų viršūnėms?

Dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas V. Bruveris primena, kad nuolatinė „žinomų žmonių paieškų liga“ atsinaujina prieš kiekvienus rinkimus, kai partijos medžioja žmones iš sporto ar šou pasaulio. „Namuose dažnai matau vieną vokiečių televizijos kanalą, per kurio reklamas nuolat akcentuojamas žodis „neu“ (naujas, – LRT.lt), pristatant įvairius produktus. Tai galima palyginti su dabartinėmis partijų kalbomis apie naujumą.

Iš tiesų tai yra tik tuščia sąvoka, reiškianti kaitą dėl kaitos. Tai signalizuoja, kad mūsų partijose nėra tikros partinės kraujotakos – tik ta pati nomenklatūra, tie patys žmonės, metų metus sėdintys partijų viršūnėlėse. Jie tiesiog stengiasi išlaikyti savo turimą įtaką ir valdžią įvairių manipuliacijų ir gudrybių būdu, ir viena iš tokių gudrybių – kalbos apie naujoves“, – portalui LRT.lt kalbėjo apžvalgininkas V. Bruveris.

Partijų lyderius siūlo užsiauginti

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis teigia, kad kalbos apie atsinaujinimą – ženklas, jog partijų kokybė netenkina nei pačių politikų, nei visuomenės. „Partijų vadovybė ir struktūra greičiausiai veikia nepatenkinamai, neduoda to rezultato, kokio tikimasi“, – priduria politologas.

Pasak L. Bielinio, ateina laikas, kai senieji partijų lyderiai suvokia, jog jiems reikės pasitraukti, taip pat keičiasi ir rinkėjų struktūros – prie balsadėžių ateina vis daugiau jaunesnių rinkėjų. „Partijos supranta, kad kinta galimybės, situacijos, todėl reikia ieškoti naujų, potencialiai efektingų veiksmų bei taktikų – štai iš kur kyla kalbos apie atsinaujinimą“, – įsitikinęs VDU profesorius.


Rašyti komentarą...
P
Petras
2015-04-28 07:59:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvos partijos suvienodėjo kaip valdžios pasiekimo įrankis ,kurio nekenčia nepartinis rinkėjas, nes pasilieka ta pati nomenklatūra valdyme ,jų vadukams susikurtos šiltnamio sąlygos . Neatsiskaitant rinkėjų daugumai pagal vyriausybės programos planus , valdininkai užsisėdi ir nedirba,o nori toliau ponauti ,taigi ir sugalvoja planus kuo mažiau įsidilginti užpakalį per rinkimus... Svarbiausia ,kad partiniai klanai išvengia atsakomybės už padarytas šunybes valdyme ir LR Konstitucijos pažeidimus. Ką rodo pensininkų ir invalidų skriaudimas,mat , nerevoliucingo žmogaus valdžia visai nepaiso?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų