Pasak specialistų, oro kokybę blogina intensyvus automobilių eismas ir gyventojai, namus šildantys malkomis, granulėmis. Situaciją dar labiau apsunkina silpnas vėjas, todėl sveikatos specialistai ragina vengti intensyvios veiklos lauke, aplenkti judrias gatves ir ypač saugotis vaikams, senjorams bei sergantiesiems kvėpavimo takų ligomis.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Kauno Taikos ir Pramonės prospekto žiedinėje sankryžoje kasdien zuja lengvieji automobiliai, sunkvežimiai, kurie meta į orą įvairius teršalus. Gyventojai skundžiasi, kad oro kokybė ten – prasta:
„Kartais neįmanoma išeiti į lauką už tai, kad grynai kaip smogas toks. Nėra kuo kvėpuoti, net sulaikai kvėpavimą, kad neįkvėpti to viso „brudo“.
„Kai būni užmiesty, tada jaučiasi, kad tas oras grynas toks, lengvokai.“
„Smarvė konkrečiai, pirmiausiai tai kvapas jaučiasi ir smalkės jaučiasi kartais.“
Žmonės svarsto, kokia galėtų būti oro taršos priežastis:
„Gal čia kur nors yra kokie kaminai, ne?“
„Tai tik nuo automobilių – vienintelė priežastis...“
„Čia šiukšles degina, viską, tai ką...“
Oro taršą pastebi ne vienas
Prastą oro kokybę pastebi ir panevėžiečiai. Miesto pakraštyje, Rožyne, – nuosavų namų kvartalas. Užpuolus šalčiams žmonės šildo namus – iš kaminų rūksta dūmai:
„Smalkių kvapas. Tiesiog kūrena daugiau galbūt, ne visi atsižvelgia į tą ekologiją, kūrena ne malkas tikrai ir prie mūsų šitie dalykai. Ir kvapas, ir pats nemalonus tas jausmas, ir sveikatai neatsiliepia gerai.“
„Gal kai kur anglimi jeigu kūrena, gal ir užterštumas tas...“
„Ateina nuo ten, kažkur nuo anos pusės, nuo pietryčių, pietvakarių. Smogas kažkoks, sakyčiau, kaip špalių kažkokių, kai kad sako įmirko, ką ten lentas, kažkokias „mozot“, kad ilgiau degtų, gal toks kvapas.“
O štai net penkiuose Lietuvos miestuose užfiksuotas didesnis oro užterštumas. Panevėžyje, Šiauliuose ir Jonavoje kietųjų dalelių kiekis viršijo leistiną 50 mikrogramų kubiniame metre normą, o Kaune ir Kėdainiuose tarša buvo dar didesnė – siekė ir net viršijo 60 mikrogramų kubiniame metre.
„Ten tikrai buvo vakar dieną silpniausias vėjas. Matyt, dėl to tie teršalai nesisklaidė, kaupėsi aplinkos ore“, – sakė aplinkos apsaugos agentūros atstovė Vilma Bimbaitė.
Situacija gerėja
Tiesa, situacija jau gerėja. Didžiausias užterštumas išlieka Kauno ir Šiaulių rajonuose. Specialistai atkreipia dėmesį, kad įtaką oro kokybei lemia dideli automobilių išmetami teršalų kiekiai, taip pat ir gyvenamųjų namų šildymas kietuoju kuru.
„Individualūs namai, kurie degina kietąjį kurą šildydami patalpas, o kietas kuras – malkos, briketai, granulės, anglys yra taršus kuras. Šilumos gamyba – tiek energetikos įmonės, tiek įvairiuose namuose tikrai matome, kad tai yra pagrindinė priežastis“, – tikino V. Bimbaitė.
Aplinkos apsaugos agentūros atstovė pastebi, kad žmonės neretai degina plastiką ir kitas tam netinkamas atliekas.
„Tai sukelia labai didelę taršą. Taip pat priklauso nuo to, kaip prižiūrima šildymo sistema – ar kaminai išvalyti tinkamai laiku, ar tinkamai sureguliuota“, – pareiškė ji.
Oro tarša – ne juokai sveikatai
Specialistai įspėja – didesnės kietosios dalelės paveikia kvėpavimo takus, sukelia kosulį ir čiaudulį. O mažesnės – dar pavojingesnės.
„Jos patenka į bronchus, plaučius ir paveikia ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir patenka į kraują, paveikia kraujotakos sistemos organus, taip pat gali apsunkinti lėtinių ligų eigą, taip pat gali paūminti alergijas“, – komentavo visuomenės sveikatos centro atstovė Greta Guogienė.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pataria aplenkti kelius, kur intensyvus eismas, o žmonėms, turintiems astmą arba problemų su kvėpavimo takais, neužsiimti aktyvia fizine veikla lauke.
„Rizikos yra jautrios grupės asmenys, kaip sergantys astmos, kvėpavimo takų ligomis, kraujotakos sistemos ligomis, senyvi žmonės, vaikai, kūdikiai neščiosios labiau veikiami oro užterštumo, todėl jiems saugotis reikia labiau“, – tvirtino G. Guogienė.
O Aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad rytoj teršalai Lietuvoje turėtų labiau išsisklaidyti – mat laukia stipresnis vėjas ir iškris sniegas.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Aplinkosauga turi eiti prie kiekvieno kamino ir kišti ten savo prietaisus. O paskui bausti be gailesčio.
