Saulius SODONIS
Į šios kadencijos Seimą 2012 metais mūsuose buvo išrinkti trys nariai: vienmandatinėje Šilutės-Pagėgių rinkimų apygardoje Artūras Skardžius, Šilalės-Šilutės apygardoje Remigijus Žemaitaitis ir daugiamandatinėje apygardoje partijos Tvarka ir teisingumas narys Kęstas Komskis. Netrukus bus, kaip studentai sako, mediumas ‒ vidurys. Todėl įdomu buvo pažiūrėti, ką ir kaip daro šie mūsų kraštui atstovaujantys seimūnai.
Bendros žinios
Galime tik pasidžiaugti, kad mūsų atstovus pažįsta visa Lietuva, nes jie visi užima aukštas pareigas Seime. R. Žemaitaitis yra Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas. A. Skardžius yra šio pirmininko pavaduotojas. Tai yra abu šie atstovai rūpinasi labai panašiomis valstybės problemomis. Tuo tarpu K. Komskis užima vienas iš aukščiausių pareigų įstatymų leidimo kalvėje, yra Seimo pirmininko pavaduotojas. Todėl jų darbai negali būti gretinami, nors panašumų ir bendrų tendencijų galima ieškoti.
Vicepirmininkas K. Komskis formuoja bendrą įstatymų leidybos procesą. Tuo pačiu jam tenka atstovauti ir valstybę įvairaus lygio susitikimuose, forumuose bei kituose aukščiausio lygio renginiuose. Jis taip pat užima aukštas pareigas partijoje Tvarka ir teisingumas – yra jos vicepirmininkas. Kadangi K. Komskis išrinktas daugiamandatinėje apygardoje – t.y. pagal partijos sąrašą, tiesioginių savo rinkėjų, kuriems turėtų atstovauti Seime, neturi, tačiau jis yra labai dažnas svečias ir Pagėgiuose, ir Šilutėje.
Ir A. Skardžių, ir R. Žemaitaitį galima dažnai sutikti savo rinkimų apygardoje. Tačiau šiuo požiūriu R. Žemaitaitis yra aktyvesnis. Kas keletą mėnesių jis rengia susitikimus ne tik su savo apygardos rinkėjais, bet ir su kitų Šilutės rajono gyvenviečių žmonėmis. Jų metu jis supažindina žmones su Seimo darbu. O tuo pačiu pristato ir savo darbą: ką daro, kokius įstatymus ar jų pataisas inicijavo, kaip sekėsi tai daryti ir su kokiomis liūtimis susidūrė. O taip pat domisi, kokiomis nuotaikomis gyvena jo rinkėjai bei kokius tiesės aktus reikėtų taisyti, keisti ar iš naujo numatyti.
Mūsų atstovų aktyvumas
Kaip minėta, aukštas pareigas valstybėje užimantis K. Komskis turi daug darbo. Tačiau tai netrukdo užsiimti ir pagrindine, įstatymų leidybos, veikla. Per beveik dvejus šios kadencijos metus (o dirba Seime jis jau antrą kadenciją) jis pateikė 37 įstatymų pataisas, papildymus ar įvairias rezoliucijas. Aštuonioms iš jų jau pritarta. Pasigilinus į Seimo darbo specifiką galima būtų tik pasakyti, kad šis priimtų teisės aktų skaičius, kol kas nieko nesako, nes seimūnai vieną klausimą gali svartyti daugybę kartų, kad jis būtų tobulas. Todėl reikėtų laukti šios kadencijos pabaigos.
Kalbant apie Seimo narių aktyvumą, galima matyti ir jų posėdžių lankomumą. Tai taip pat nėra pagrindinis rodiklis, nes politikas gali darbuotis (dažnai taip ir būna) ne Seimo rūmuose. Tačiau lankomumas visų mūsų atstovų nėra koks nors išskirtinis. Internete yra svetainė www.seime.lt, kurioje pateikti įvairūs statistiniai duomenys.
Taigi pagal tuos skaičiavimus K. Komskis 65 procentus posėdžių darbo laiko buvo Seime. Iš jų 94 procentus to laiko dalyvavo Seimo posėdžiuose. Balsuodamas už įvairius projektus jis 79,3 procento atvejų balsavo „už“, 15,4 proc. „susilaikė“ ir 4,8 procento pasisakė „prieš“.
R. Žemaitaitis pagal pateiktų bei priimtų taisės aktų skaičių gerokai lenkia kitus mūsų atstovus. Jis inicijavo 84 teisės aktus. Iš kurių 23 buvo pritarta. Dirbdamas jis 53 procentus posėdžių darbo laiko buvo Seime. Iš to 84 proc. laiko jis dalyvavo posėdžiuose. Balsuodamas šios kadencijos Seimo posėdžiuose R. Žemaitaitis 74,6 proc. pritarė projektams, 16,1 proc. „susilaikė“ ir 4,8 proc. balsavo „prieš“.
A. Skardžius per šią kadenciją Seimo svarstymui pateikė 29 teisės aktų projektus. Iš jų – 12-kai pritarta. Jis 41 procentą posėdžio darbo laiko buvo Seime. Iš šio laiko 83 procentus, oficialiais duomenimis, jis dalyvavo tokioje posėdžių dalyje. Balsuodamas už įvairius teisės aktus A. Skardžius 79,5 proc. pasisakė „už“, 11,8 proc. „susilaikė“ ir 7,2 proc. balsuodamas pasisakė „prieš“. Galima dar būtų pastebėti, kad A. Skardžius vadovavo komisijai, kuri aiškinosi ankstesnės valdžios sprendimus, susijusius su valstybės energetiniais klausimais. Po jos darbo ant šio mūsų seimūno daug kas iš valdžios (ypač iš ankstesnės) labai pyko už atskleistus faktus.
Žiūrint į šią oficialią statistiką galima dar būtų priminti, kad oficialūs Seimo posėdžiai vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais. Būna ir specialiai kitomis dienomis sušauktų posėdžių. Kitu laiku seimūnai dirba komitetuose ar kur kitur.
