Praėjusią savaitę Lietuvoje vienu metu vyko net keli forumai. Vienas jų - Baltijos plėtros Forumas (Baltic Development Forum), jau 12 metų veikiantis Baltijos jūros regione ( prieš 12 metų buvau viena jo steigėjų), šį kartą susirinko Lietuvoje. Kaip įprasta - priimanti šalis turi galimybę prisistatyti, pateikti informaciją apie savo stipriasias puses, apie partnerystės potencialą, sudominti galimais investiciniais projektais ir produktais.
A.Kubilius savo kalbą solidžiai auditorijai, dalyvaujant kitų šalių premjerams, ministrams ir ES Komisijos pirmininkui J.M. Barroso, pradėjo populiariai juokaudamas ( kas svečiams paprastai patinka). Neapsiėjo nepasigyręs apie Lietuvos krepšinio stiprybes ir Vyriausybės “sprendimą" laimėti būsimą krepšinio čempionatą, tačiau apie pastarųjų metų ekonomikos laimėjimus nelabai ką tegalėjo išspausti. Užtat apie tolimos ateities šviesias vizijas jis pats ir jo vyriausybės institucijų atstovai kalbėjo kaip visada su įkvėpimu: apie per paskutiniuosius 10 metų vidutinius BVP augimo tempus – vienus geriausių tarp EU šalių, sumaniai nutylint apie 2009 metų nuosmukį, kurio jokiuose vidurkiuose net patys apsukriausi mulkintojai neužmaskuos.
Tokia statistika primena humoristo G. Chazanovo pasakojimą apie keblų pasirinkimą sovietmečiu tarp tų prekių, kurios buvo vakar po penkis rublius, bet užtat didelės ir tų, kurios šiandien – po tris , bet, deja, mažos. Kur eiti – į vakar ar į šiandien.Taigi į kurią Lietuvą eiti - į tą, kuri buvo ant 2008 m. kalniuko ar į tą, kuri nusirideno į 2009 – 2010 m. duobę? Norėdama pasigirti Vyriausybė naudojasi ikikonservatoriškų laikų statistika, o norėdama apginti savo pražūtingas “reformas" tą laikotarpį peikia.
Dalyvaudama gegužės 31 d. LNK laidoje “Kryžminė ugnis"akivaizdžiai įsitikinau, kad Vyriausybės viešieji ryšiai yra skirti žmonėms mulkinti, nukreipiant dėmesį nuo realių faktų ir problemų kita linkme. Premjero komandos atstovas narsiai tvirtino, kad iki jų atėjimo į valdžią gyventa vis labiau prasiskolinant, nors iš tikrųjų konservatoriai skolos dydį per 1,5 metų patys sugebėjo netgi padvigubinti ( nuo 16 iki 33 mlrd. lt). Panašiai blefavo ir birželio 2 d. LTV R. MIliūtės laidoje ūkio ministras D. Kreivys, kuris bėrė žodžius kaip žirnius, teigdamas , kad ankstesnės Vyriausybės gyveno skolon, o, matote, dabartinė bando padėtį keisti. Gal kartais nežinantys tikros padėties galėjo netgi tuo patikėti. Tik , deja, vien nuo “įtaigaus" šnekėjimo stebuklai neįvyksta. Pasigyrus, kad Valstybinė mokesčių inspekcija atideda mokesčius laiku juos sumokėti nepajėgiančioms įmonėms, derėjo priminti, kad ir atidėtus mokesčius vis vien teks mokėti,kai per tą laiką jau ateis eilė ir naujiems atsiskaitymams. Juk visa tai rodo verslo susilpnėjimą ir bankrotų grėsmę, o ne valdžios malonę verslui ar verslo sąlygų pagerėjimą.
Premjeras ir jo komandos nariai noriai lygina padėtį Lietuvoje su Graikijos situacija, džiaugdamiesi tuo , kad Lietuvoje ji esanti geresnė, nors protingiau būtų prisiminti artimesnius kaimynus: Lenkiją ar Estiją, su kuriomis tradiciškai esame linkę lygiuotis. O jų atžvilgiu mūsų valdžios vyrai jau taip pasigirti negalėtų. Bet jei labai reikėtų – sukurptų kokią nors interpretaciją.
Atrodo , kad Vyriausybė gavo gerą pamoką bent vienoje srityje – santykiuose su Rusija. EK pirmininkas J. M. Barroso bei dauguma kitų forume kalbėjusių valstybių lyderių tarp ekonominės krizės įveikimo ir Baltijos regiono augimo krypčių nurodė santykių su Rusija kaip didžiausia regiono rinka plėtojimą. Mūsų premjeras buvo kuklesnis, paminėdamas ne Rusiją , o tik jos Kaliningrado sritį. Tomis dienomis kai Lietuvoje buvo daug aukštų užsienio svečių, konservatoriai ir jų kolegos Seime eilinį kartą pabandė įgelti Rusijai Gruzijos klausimu.Toks tradiciškai konservatoriškas veiksmas, net ir po premjero A. Kubiliaus apsilankymų Maskvoje dėkingumui išreikšti ir žemai nusilenkti Rusijos premjerui, rodo, kad rusofobija dar nėra visai jų apleidusi.
Pagaliau prisiminkime kokį ažiotažą buvo sukėlę A.Kubiliaus bendražygiai vos prieš keletą mėnesių dėl LLP suvažiavime dalyvavusių Rusijos politikų. Gal būt - kas leista konservatoriams, tas nepageidautina ar netgi draudžiama kitoms partijoms. Tokia jau ta Lietuvos konservatorių “demokratija". Bet Lietuvai nėra svarbios jos problemas spręsti nesugebančių valdžios vyrų narsumo prieš politinius oponentus ar svarbius ekonominius partnerius demonstracijos. LIetuvai reikalingos realios ir vaisingos politikų pastangos valstybės alinimui ir žmonių likimų žlugdymui sustabdyti. Dabartinė valdanti dauguma to niekada nesugebės padaryti, nes moka tik griauti. Tad jai reikėtų kuo greičiau trauktis ir savo “vizijomis" nemulkinti ir nepiktinti žmonių.
