Ekspremjerė profesorė Kazimira Prunskienė stebisi, kodėl valdančios partijos atstovai iki pastarųjų dienų įnirtingai neigė patį Rusijos jėgainės statybos faktą, piktinosi kitokia - realia informacija apie vykstančias statybas.
Pasak profesorės, politikuoti apie nuosavas vizijas, kalbėti "LIetuvos vardu" kur kas lengviau nei prisiimti atsakomybę už rimtus sprendimus ir juos įgyvendinti Lietuvos naudai. Tokio svarbaus Lietuvai klausimo sprendimas kaip Baltijos regiono energetinio potencialo stiprinimas, jungtys su Vakarų Europos elektros tinklais, neprarandant turimų jungčių su Rusija ir Baltarusija, pakankamas ir galimai pigesnis apsirūpinimas elektros energija, maitinant elektros įrengimus ne premjero ar jo vyriausybės ministro Sekmoko "vizijomis", o elektros srove - nėra vien valdžios reikalas. Tai rūpi visiems Lietuvos žmonėms, tai svarbu verslui. Tik, deja, tautai vis dar tebeperšamas Rusijos grėsmių sindromas, kurio neatsikrato ir kaip žmonių mulkinimo būdą naudoja konservatoriai bei jiems tarnaujanti žiniasklaidos dalis.
Beje, be reikalo mano kolegos Lietuvos ekonomistai, ironizuodami "Sekmoko vizijas" dėl Visagino AES, atmeta šios jėgainės statybos galimybę apskritai. Ji sumenkėjo ne todėl, kad šalia Lietuvos jau sparčiai statoma kita - BAES, o todėl, kad nualinta Lietuvos ekonomika ir "sulysęs" jos biudžetas bei nesusigaudanti situacijoje valdžia tokią galimybę paverčia nerealia "Sekmoko vizija". Apmaudu ir dėl to, kad ir ankstesnėse kadencijose valdžios institucijų vadovai ne tik neužtikrino Ignalinos AE eksploatacijos pratęsimo, bet ir gerokai uždelsė su naujosios Visagino AES startu, kurį galutinai sužlugdė politizuotas AB "LEO LT" sugriovimas.
Lietuva ir dabar, nepaisant negrįžtamai prarastų ankstesnių šansų, turi galimybę aiškintis partnerystės perspektyvas su pakankamai atvirai savo interesą bendradarbiauti pripažįstančia Rusijos nacionaline korporacija "Rosatom" bei statomos Baltijos AES administracija. Tačiau konservatoriškas "tikėjimas" į tą pusę gręžiotis draudžia jau daugiau nei 20 metų. O kalbėtis ir derėtis būtų dėl ko - ne vien dėl dalyvavimo Baltijos AES statyboje ir jos eksploatavime bei elektros energijos vartojime, bet ir dėl galimybių bendrai vykdyti kitus investicinius projektus Baltarusijoje ar dargi Lietuvoje (turiu mintyje Visagino AES). Pastaroji mintis neabejotinai valdžios vyrų bus priimta kaip šventvagiška, nors kalbant apie Visagino AE pastatymą, tai būtų pats realiausias ir bene vienintelis kelias.
Pasvarstykime patys, remdamiesi dviem kriterijais - jėgainės saugumo bei ekonominio (elektros kainos) konkurencingumo požiūriu. Jau dabar galima spęsti apie būsimos elektros kainos skirtumus pagal "Rosatom" ir Sekmoko "svajonių" investicinius projektus. Vien dėl investicijų į jėgainės statybą, kurios, kaip prognozuojama, gali skirtis 2,0-2,5 mlrd. eurų, prie to dar pridėjus eksploatavimo kaštų skirtumus (Vakarų specialistų "kosminius" honorarus) vartotojams kur kas patrauklesnė bus būtent Baltijos AES ir jos būsimos "dvynės" energija.
Žinau, mano pozicijai oponuojančių politikų argumentą, kad svarbiausia ne kaina, o jėgainės saugumas, Taip, tikrai, aš su tuo sutinku. Tik tuomet derėtų prisiminti didžiulį visuomenės palaikymą Ignalinos AES išsaugojimui bei tai, kad naujoji BAES reaktorių karta yra nepalyginamai saugesnė ir patikimesnė. Tą nesunku išsiaiškinti dalyvaujant tarptautiniuose šio projekto svarstymuose (šią savaitę tokie svarstymai vyko Sankt Peterburge, dalyvaujant daugelio Vakarų šalių ekspertams) ir bent pasidomint tarptautinės atominės energetikos agentūros - TATENOS nuomone.
Kalbant apie ilgalaikį atominį saugumą, reikia priimti dėmesin ir tai, kad Rusija iš savo atominės energetikos objektų panaudotą kurą ir radioaktyviąsias atliekas išsigabena gilyn į Rusijos teritoriją, o kur būtų laidojamos radioaktyviosios atliekos iš vakarietiškų atominių objektų - net ir klausti nereikia - tai liktų šimtmečiams šio regiono problema ir aukštesnių energijos kainų priežastimi. Ar kas nors apie tai galvoja?
Girdint tik save ir užliūliuojant visuomenę "nerealiomis vizijomis", galima kaip nors prastumti iki kadencijos pabaigos, o paskui ir "nusiplauti" nuo atsakomybės galutinai sužlugdžius Lietuvos energetiką, verslo konkurencingumą bei gyventojų mokumą.
