Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu yra dažnas tiek politinių, tiek kultūrinių diskusijų objektas. Sutarimo stoką dėl švietimo ir kalbos vartojimo klausimų dar labiau paaštrina naujas istorinių įvykių interpretavimas bei bandymai bet kokia kaina pabrėžti savo tautinio identiteto svarbą ir unikalumą.
Alantoje vykusiame jau 19–ajame Santaros-Šviesos suvažiavime dalyvavo svečias iš Lenkijos Krzysztofas Czyžewskis, teatro režisierius, aktyvus visuomenininkas. Suvažiavime nemažai dėmesio buvo skirta Lietuvos santykiams su kaimyninėmis Rusija ir Lenkija, tad svečias taip pat skaitė pranešimą apie lietuvių ir lenkų santykius.
Kreipdamasis į suvažiavimo dalyvius, svečias sakė: „Darykime vieni dėl kitų daugiau, juk mums reikia vieni kitų palaikymo Europoje svarbiais klausimais. Turime vieną problemą – žvelgiame į viską iš vienos perspektyvos“.
Kalbėtojas taip pat akcentavo, kad į šalių santykius nemažai žibalo įpila žiniasklaida, tam tikrus įvykius pavaizduodama tendencingai: „Kartasi skaitydamas tikrai neatpažįstu Lietuvos, kokią ją pažįstu“.
Svečias akcentavo, kad kartais Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ima kalbėti labai provincialiai ir buvo papasakota istorija, kaip Lenkijos visuomenininkai parašė atvirą laišką Lietuvos visuomenininkams, o kartu šiuo laišku buvo kreiptasi ir į užsienio reikalų ministrą dėl santykių su Lietuva.
„Tai, kad aš kalbu čia rodo, kad galime šalių santykius aptarti kitame lygyje. Šiuo metu yra tas laikas, kai turi būti išgirsti stiprūs balsai ir turime tuos lyderius, kurie pajėgūs griauti sieną tarp lietuvių ir lenkų“, - kalbėjo svečias iš Lenkijos.
K. Czyžewskis teigė, kad vos ne visos Europos šalys, daugiatautės kultūros susiduria su santykių su kaimyninėmis šalimis krizėmis, bet jos įveikiamos ir Lietuvos-Lenkijos krizė taip pat įveikiama ir situacija, lyginant su ta, kuri yra kitose ES šalyse, tikrai ne pati prasčiausia ir net taiki.
„Dabar svarbu galvoti apie tai, kaip susidoroti su šiomis krizėmis daugiatautėse kultūrose. Lenkija, lyginant su Lietuva, yra vienatautė šalis. Turime galvoti, ne tik apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, žinoma, negalime pamiršti istorinių problemų, bet vyksta šis tas naujo – gyvename daugiatautėje Europoje ir taip turime save suvokti, priimti“, - sakė K. Czyžewskis.
Pranešėjas akcentavo, kad santykius tarp šalių turi gerinti ne tik diplomatinio lygio bendradarbiavimas, bet ir vietinės savivaldos demokratinis požiūris švietimo, socialinės apsaugos ir kitais klausimais.
„Globalias problemas šiandien galime išspręsti tik vietiniu lygiu, per vietines bendruomenes, per mažus, bet reikalingus pokyčius. Noriu jums priminti, kad parėjusio dešimtmečio pabaigoje Lietuva ir Lenkija turėjo itin glaudžius ekonominius santykius, kultūrinę integraciją rėmė šalių prezidentų fondas, bet šiandien viso to nėra“, - kalbėjo K. Czyžewskis ir pridūrė, kad kultūra turi tapti ta sritimi, kur pradedami statyti tiltai ir ne tik tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Pranešėjo nuomone, Lietuva ir Lenkija turėtų aktyviau bendradarbiauti sprendžiant politines problemas kaip Europos partnerės Europos Rytuose. „Kultūra ir jos sklaida turėtų tapti pagrindine mūsų bendro diskurso dalimi. Ir jei tai kultūra, tuomet būtina kelti klausimą, kokia? Labai paprasta surengti lietuvių-lenkų festivalį, tam tikrai atsirastų pinigų, bet ar tikrai ta idėja bus teisingai suprasta?“ – klausė K. Czyžewskis.
