Vakar anksti ryte Juodkrantės gyventojai pakrantėje aptiko nusilpusį naftos produktais išsitepusį pilkojo Baltijos ruonio jauniklį. Žmonės apie ruoniuką pranešė Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojams ir patys maiše atgabeno gyvūnėlį muziejaus specialistams. Šie gyvūnėlį išprausė, tačiau dar negali pasakyti, ar jam pavyks išgyventi.
Pasak muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, mazutu išteptas ruoniukas į jo rankas pateko pirmą kartą. Tiesa, kiekvieną pavasarį pajūryje randama mazutuotų paukščių. Keli tokie rasti ir praėjusią savaitę. Rastas mazutuotas kragas, kurio, nepaisant didelių pastangų, nepavyko išgelbėti, trys leisgyvės nuodėgulės, kurioms jau nebebuvo galima padėti, taip pat kelios negyvos ledinės antys.
Mirtina medžiaga
Muziejaus darbuotojų teigimu, tai, jog ruoniukas išsitepęs mazutu, reiškia, kad šis naftos produktas neseniai išlietas ir plūduriuoja ant vandens paviršiaus, mat pilkieji Baltijos ruoniai nenardo - plaukioja paviršiuje. Tuo metu vandens paukščiai nardydami patys gali užkabinti dugne nusėdusį seną mazutą.
Lietuvos jūrų muziejaus muziejininko-biologo Pavelo Kulikovo teigimu, naftos produktas jau spėjo pakenkti mažylio akytėms - prasidėjo uždegimas.
"Mazutas yra mirtinas visiems jūros paukščiams ir gyvūnams. Negalime garantuoti, jog ruoniukas jo neprarijo, ir ar mažylis išgyvens", - sakė P. Kulikovas.
Mazutuotas ruonių jauniklis buvo išpraustas specialiomis medžiagomis. Mažylis bus stebimas kelias savaites.
Pasak P. Kulikovo, šis ruoniukas yra apie trijų savaičių amžiaus. Tokio amžiaus pilkųjų Baltijos ruonių jaunikliai dažniausiai sveria apie 40 kilogramų, o šis mazutu išsitepęs nelaimėlis - vos 15 kilogramų svorio, nespėjęs gauti pakankamai maisto ir mamos šilumos.
Rastam jaunikliui, laikantis muziejaus tradicijų, duotas Juodkrantės, jo radimvietės, vardas.
Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Nikos Puteikienės teigimu, ruonių gelbėjimas nėra tiesioginė Lietuvos jūrų muziejaus funkcija, tačiau čia kasmet priimami, gydomi ir reabilituojami nusilpę ar sužeisi ruonių jaunikliai. Tokių mažylių reabilitacijai trūksta pinigų. Pernai pirmą kartą Aplinkos ministerija skyrė tam lėšų - 10 tūkst. litų. Norint reabilituoti vieną ruoniuką, tenka išleisti apie 4 tūkst. litų.
Aplinkosaugininkai tiria
Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Raimondo Šatkausko teigimu, negalima sakyti, jog ruonių jauniklis išsitepė mazutu. Dar nėra tiksliai ištirta, koks tai naftos produktas.
Pasak R. Šatkausko, agentūra jau vakar sulaukė pranešimo apie naftos produktus paplūdimyje. Apie tai pranešė Juodkrantės žvejai, pastebėję, jog kažkuo ištepti laivai bei tinklai. Specialistai po pranešimo tikrino apie 5 kilometrų ilgio pakrantės ruožą, tačiau neaptiko jokių naftos medžiagų požymių, bet tai dar nereiškia, jog jų nėra.
Apie galimą naftos produktų išsiliejimą pranešta ir Neringos bei Palangos miesto agentūroms, kurių specialistai taip pat stebės pakrantę. Jūros aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai ketina susitikti ir su apie naftos produktus jūroje pranešusiais žvejais. Galbūt jie galės nurodyti tikslesnę vietą. Taip pat bus stebimas vandens paviršius.
Anot R. Šatkausko, jokia nelaimė, kurios metu į vandenį galėjo išsilieti pavojingi naftos produktai, pastaruoju metu neužfiksuota. Vyro teigimu, labiausiai įtikima, jog ruoniuką bei žvejų laivus ištepusios medžiagos - tai seni audros metu iš dugno pakilę ir į krantą išmesti ar vandens paviršiuje plaukiojantys naftos produktai. Tokių atvejų pasitaiko kiekvienais metais.
Eglė RUŠKUTĖ
