1991-ųjų sausio 11-ąją Lietuvoje prasidėjo kruvinasis savaitgalis. Šią dieną pasikėsinta į laisvą žodį – užimti Spaudos rūmai. Tuometinius įvykius išgyvenę žiniasklaidos atstovai neabejoja, jog tai buvo lūžis, atvėręs akis netikėjusiems sovietinių represijų žiaurumu ir jau ranka pasiekiama šalies laisve.
Lygiai prieš 20 metų, sausio 11-osios rytą, okupacinės SSRS kariuomenės daliniai užgrobė Krašto apsaugos departamentą, o apie vidurdienį šarvuočiai užėmė ir tuometinės respublikinės spaudos centrą – Spaudos rūmus. Tuometinėje „Tiesoje„ dirbusi žurnalistikos veteranė Jūra Baužytė pasakojo kraupių įvykių pradžią stebėjusi pro savo kabineto langą 8–ajame rūmų aukšte.
„Buvęs bendrakursis paskambinęs teiravosi, ar jo straipsnis bus išspausdintas. Sakau, žinai, jei liksiu gyva ir liks mūsų redakcija, išspausdinsim. Nes kaip tik tuo metu pamačiau mūsų pusėn riedančius šarvuotus automobilius“, – pasakojo J.Baužytė.
Iš šarvuočių tuomet iššoko apie 50 ginkluotų kareivių, jie skubėjo užimti Spaudos rūmų.
„Toks įspūdis, tarsi jie būtų atvykę tramdyti nusikaltėlių. O susirinko tik tie patys spaustuvės darbuotojai, žurnalistai. Kareiviai liepė išjungti liftus, o patys bėgo iki 9 aukšto, atidarinėjo duris ir liepė visiems išeiti„, – prisiminė žurnalistė.
Paklausus, ko jie čia ieško, kai kurie, pasak jos, tuomet nunarinę galvas tvirtino, kad tik vykdo valdžios nurodymus.
„Pasigirdo piktas rusiškas balsas: greičiau varykite visus lauk. Mes nėjome. Tuomet pastatą sudrebino tanko šūvis, šaudė ir automatai. Pažiro langų stiklai. Pamačiau vieną vaikinuką išplėštu skruostu – vėliau paaiškėjo, kad tai Vytautas Lukšys“, – pasakojo ji.
Išbėgus į lauką, į Spaudos rūmų fasadą vėl skriejo kulkos. Vienintelis gynėjų ginklas esą buvo prie vandens čiaupo prijungta žarna. Tik susirinkus daugybei žmonių, represijų vykdytojai šūvius nutraukė. Vis dėlto kitą dieną buvo leista grįžti į redakciją susirinkti likusius daiktus.
„Grindys buvo nuklotos popieriais. Mano surinkta laikraščio medalių kolekcija buvo išdraskyta, sudaužyta. Viskas buvo nusiaubta. Tuomet baimės nejautėme. Nes buvome šoko būsenos. Jei būtume bandę smarkiau pasipriešinti, garantuotai būtų sužeistųjų ir daugiau. Nes kareiviai buvo stiklinėmis akimis. Tomis dienomis išeidama sakiau namiškiams: galimas daiktas, kad gyva negrįšiu. Bet tuomet tai sakėme natūraliai, be jokio jaudulio“, – išgyventus įspūdžius perteikė J.Baužytė.
Žurnalistės teigimu, tas penktadienis daugeliui dar nusiteikusių prieš laisvos Lietuvos idėją palengvino apsisprendimą.
„Būtent Spaudos rūmų šturmas daug kam atvėrė akis: nes kai kurie, dar nusiteikę „ideologiškai“, galvojo, kad viskas praeis ramiai. Tie įvykiai turėjo įtakos daugelio ten buvusių apsisprendimui. Patys rusai pamatė, kad nėra taip, kaip jie galvoja – netgi tarp jų pačių atsirado nemažai mūsų laisvės rėmėjų„, – prisiminė žurnalistė.
SSRS kariuomenei užėmus Spaudos rūmus, sausio 12 d. 300 000 egzempliorių tiražu išleistas istorinis laikraštis “Laisva Lietuva". Jį bendrai išleido daugybė redakcijų: „Respublika", „Aitvaras", „Atgimimas", „Echo Litvy", „Gimtasis kraštas", „Golos Litvy", „Kurier Wilenski", „Lietuvos rytas", „Literatūra ir menas", „Mažoji Lietuva", „Tiesa", „Vakarinės naujienos", „Vilniaus laikraštis".
