Milijoną iššvaisčiusi bankininkė kalės kelis kartus trumpiau nei vos du gramus kanapių pardavę kaimo vaikinai.
Jei vogti – tai milijoną... Tikriausiai esate girdėję tokį posakį, bet tik perskaitę dvi neseniai nutikusias istorijas suprasite, kad liaudies išmintis ne iš piršto laužiama. Nes kone milijoną litų iššvaisčiusi bankininkė nubausta žymiai mažesne bausme nei du gramus kanapių pardavę mažo miestelio vaikinai.
47 metų Rima Misulienė yra gera finansininkė – blogos juk niekas nebūtų 2003 metų pavasarį paskyręs vadovauti Šiaulių banko Kuršėnų filialui.
Net 6 metus Šiaulių banko vadovai buvo patenkinti R. Misiulienės darbu, o jau 2009-aisiais, skaičiuodami krizės padarytus nuostolius, pašiurpo aptikę Kuršėnų filiale tvyrojusią netvarką.
Įtartinas palaidumo maratonas
Per reviziją išaiškėjo, kad R. Misiulienė tvirtino kreditavimo sutartis dešimtims įtartinų klientų, „užmiršusi“ jų pareikalauti bankui įkeisti vertingą turtą..! Nežinia, gal toks įtartinas aplaidumas, be užstato skolinant vieniems ir tiems paties klientams, vyko ne už gražias akis – šiaip ar taip, tai liko neįrodyta.
Net 16 kartų paskolintos dešimtis, šimtus tūkstančių litų siekiančios sumos nepatikimiems verslininkams, kurių smulkūs bizniukai per krizę, 2008–2009 metais, vienas po kito susproginėjo kaip užminti peraugę grybai kukurdvelkiai. Tie „sudegėliai“ verslininkai Šiaulių bankui kreditų, žinoma, beveik negrąžino, o iš viso liko skolingi apie milijoną litų.
Kadangi aplaidžioji bankininkė R. Masiulienė buvo materialiai atsakinga, bankas areštavo visą jos pačios nekilnojamąjį turtą, taip pat susirinko tų bankrutavusių verslininkų turto nuograužas, bet vis vien bankui liko 710 000 litų nuostolis.
Baisus (?) narkotikų kiekis
Kol už stambaus svetimo turto išvaistymą R. Masiulienė buvo teisiama, Radviliškio rajono kriminalistai demaskavo, sakykim, baisiai pavojingą narkotikų platinimo gaują. Juokaujame – kokia ten gauja Šeduvos miestelyje, kur visi vieni kitus pažįsta.
Nenuostabu, kad ir vietinės nuovados policininkai viską žino. Pernai gegužę jie išgirdo, kad Šeduvoje vaikinai vieni kitiems po 40 litų už gramą parduoda ir patys laisvalaikiu parūko kanapių...
Policijos agentas 24 metų Giedriui Kunickui parašė žinutę – paprašė jam parduoti „žolės“, o pasiimti jis antrą valandą popiet ateisiąs į miestelio turgaus aikštę. Giedrius tuo metu tepaluotomis rankomis taisė dviratį, todėl paprašytas žinutę perskaitė šalia sėdintis jo draugas nepilnametis Rolandas, kurio pavardė neskelbiama. G. Kunicko paprašytas tas pas Rolandas perskambino 22 metų Donatui Grigaičiui ir perdavė, jog „yra pirkėjas, kuriam reikia atvežti prekę“.
Kai D. Grigaitis atvežė, narkotikus parduoti policijos agentui į aikštę nunešė tas pats nepilnametis Rolandas. Jį sulaikę, policininkai netrukus suėmė ir G. Kunicką su D. Grigaičiu. Sučiupusi „gaują“, policija, žinoma, konfiskavo ir pasvėrė narkotikus (kanapes), o šių buvo „net“ 2,355 gramo.
Bausmės labai skirtingos
Nuosprendžiai Šiaulių apygardos teisme tiek narkotikų platintojams, tiek apsileidusiai bankininkei paskelbti beveik vienu metu. Nors kanapės – lengvieji narkotikai, kuriuos rūkant nesivysto priklausomybė, o ir pačių narkotikų tebuvo mažiau nei pustrečio gramo, už šį vienintelį narkotikų platinimo epizodą D. Grigaitis nuteistas kalėti net 6 metus ir 11 mėnesių.
G. Kunickui skirta 5 su puse metų įkalinimo bausmė ir tik nepilnametis Rolandas, kuris šiandien jau pilnametis, nuteistas lygtinai. Į teismą D. Grigaitis lyg koks recidyvistas žmogžudys atvežtas jau su antrankiais, o anksčiau neteistas G. Kunickas suimtas teismo salėje, vos paskelbus nuosprendį.
Na o aplaidžioji bankininkė R. Masiulienė už 16 nusikaltimo epizodų ir 710 000 litų žalą bankui nuteista kalėti 2 metus ir 6 mėnesius. Ji ir toliau lieka laisvėje – čia bus dar ilgai, jei nuosprendį nuspręs skųsti.
Neieškok pasaulyje tiesos
Tik neklauskite, kodėl tokia, atrodytų, neteisybė. Pasak mokslininkų, šioje žemėje nėra sistemos ir absoliučios tiesos.
Lietuvoje galioja iš esmės nedaug pakeisti drakoniški sovietiniai įstatymai dėl narkotikų. Bausmės už juos kertamos iš peties, visiškai neskirstant, ar tai lengvi rūkomieji kvaišalai, ar iš tikro itin pavojingas, žudikiškas heroinas.
O štai privačių bankų sovietmečiu nebuvo, todėl įstatymai dėl turtinių santykių parašyti nepriklausomybės metais, perėmus gerąją patirtį iš Vakarų Europos šalių, kuriose į finansines machinacijas žiūrima atlaidžiai.
Taigi išeina, kad tikrai geriau vogti milijoną, negu traukti suktinę su pora gramų kažkokių nudūkusių kanapių, nuo kurių greičiau išmatos pažaliuos nei apsvaigsi...
Sigitas STASAITIS
