Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina.
Kaip vertinti latvių sprendimą?
Latviai uždraudė autobusus į Baltarusiją ir Rusiją. Mes tokių ribojimų, tiesa, neturime. Mačiau, kad jūs vienas pirmųjų sureagavote į šį klausimą. Tikriausiai ši mintis brendo ne tą pačią dieną, kai Latvija paskelbė apie savo planus?
A. Anušauskas: Tiesą sakant, stebėjau latvių politiką. Jie jau daugiau kaip prieš metus pradėjo nuosekliai mažinti maršrutų skaičių labai elementariu būdu – neišduodami naujų leidimų. Pasibaigė leidimo galiojimas – baigėsi maršrutas.
Ir tą jie tęsė, kol galiausiai šių metų rudenį liko vienas maršrutas, kurio galiojimas baigėsi sausio 8 dieną. Tiesą sakant, jiems tas uždarymas nėra kažkokia ypatinga priemonė, nes tai – nuoseklios politikos rezultatas.
Kalbame apie tiesioginį maršrutą, nes, kiek pasižiūrėjau, įmanoma važiuoti aplinkui – per Vilnių ir panašiai. Žodžiu, galima rasti kitų būdų?
A. Anušauskas: Žinoma, galima apeiti, galima susirasti kitų būdų, bet aš manau, kad čia vis tiek yra principinė ir galbūt labiau politinė nuostata. Ar mes sudarome sąlygas agresoriaus talkininkei?
Šiuo atveju Baltarusijoje visiškai atveriame savo vartus ir sakome: važiuokite kiek norite pirmyn ir atgal, judėjimas nevaržomas, o jūs ten remkite, finansuokite, gaminkite ginklus Rusijai, o ji tegu vykdo agresiją kaimyninėse šalyse. Aš manau, kad mes turime imtis asimetrinių priemonių. Aš tai vertinu kaip asimetrinę priemonę.
Kas Latvijoje kitaip?
Abi valstybės ribojasi su Baltarusija, bet Latvija imasi veiksmų, o pas mus kažkaip vangiai. Kas ten kitaip?
A. Anušauskas: Na, kitokia valdžia. Vis dėlto paskutinis sprendimas, dvigubai sumažinęs maršrutų skaičių, buvo 2024 metų vasario mėnesį. Tuomet jų skaičius buvo sumažintas perpus. Dabartinė Vyriausybė atsakymuose, kurie ir man buvo pateikti, rodo, kad prieš pusantrų metų tas darbas buvo padarytas. Taip, jis buvo padarytas, bet praėjo pusantrų metų. Latvijoje prieš pusantrų metų irgi buvo kita padėtis, dabar ji kitokia.
Aš manau, kad, matant geopolitinę situaciją ir tai, kad Baltarusija užima pakankamai agresyvią poziciją Lietuvos atžvilgiu, pavyzdžiui, tie oro balionų incidentai, dronai ir visa kita, mes turime labai aiškiai parodyti, kad yra tam tikros ribos, kurias peržengus apribojame, pavyzdžiui, tiesioginį žmonių judėjimą. Taip, apvažiuoti galima, galės važiuoti per Lenkiją. Jei Lenkija uždarys – nežinau, matyt, važiuos kaip nors kitaip.
Tai ką jūs konkrečiai siūlytumėte?
A. Anušauskas: Aš siūlau nuosekliai įgyvendinti tą patį, ką darė Latvija. Vienas dalykas – bendrauti su regioniniais partneriais šiuo klausimu, kad būtų bendra politika. Kitas dalykas – nuosekliai mažinti maršrutų skaičių.
Jeigu baigiasi leidimai, jų nepratęsti, naujų nekurti ir pasiekti tą stadiją, kai bus įgyvendintas sprendimas, kad tiesioginio susisiekimo su Minsko režimu nebebus. Ir būtent dėl jų politikos – ne dėl mūsų, o dėl jų politikos Lietuvos atžvilgiu.
Kaip jūs vertinate latvių sprendimą?
G. Grina: Aš tai vertinu labai paprastai. Tai tiesiog valinis politinis sprendimas, adekvačiai suprantant, kas yra šalia, mūsų rytuose. Tiek trumpai galima būtų pasakyti.
Kodėl Lietuva delsia?
Lietuva konkrečių priemonių nesiima. Reisų po truputį mažėja, nors vėliau dar galėsime pakomentuoti, kaip iš tiesų yra. Ko reikia mūsų politikams ir kodėl mes tokių veiksmų nesiimame?
G. Grina: Matyt, prioritetas yra, kaip čia šiek tiek su humoru pasakius, kad būtų trinkelės išklotos kur nors Basanavičiaus gatvėje ar dar kur nors. Matyt, tokie yra prioritetai, o nacionalinio saugumo prioritetai yra kiti. Todėl ir turime tokią situaciją.
Didžiausios grėsmės iš Baltarusijos
Kokios vis dėlto yra grėsmės iš Baltarusijos? Žmonės sako: „Mes važiuojame pas gimines, lankyti kapinių“ ir panašiai. Kokios tos grėsmės gali būti?
G. Grina: Čia galima labai daug plėstis. Tai būtų karinės ir kontražvalgybinės grėsmės. Galbūt vertėtų priminti 2014 metus Kryme, kaip procesas vyksta, kai norima kažką daryti. Lygiai tas pats ir čia. Jeigu iš tokios paranojinės pusės pasižiūrėtume – atvažiuoja kelios dešimtys autobusų, specialiai paruoštų žmonių, statybininkai ar dar kažkas.
Kas gali garantuoti, kokia jų tikroji užduotis čia, Vilniuje, ką jie čia turi daryti? Niekas. Jokios saugumo tarnybos, nei VSD (Valstybės saugumo departamentas), fiziškai negali patikrinti visų tų žmonių. Tai reiškia, kad mes realiai visą laiką balansuojame ties rizikos faktoriumi.
Yra ir kitas dalykas, kurį reikėtų prie to prijungti. Mes visi puikiai žinome, kad periodiškai nusileidžia balionai. Visi kalba tik apie kontrabandą, bet kas gali garantuoti, kad per sieną nenusileidžia ir nelegalūs ginklai? Matome, kas vyksta visoje Europoje – traukinių diversijos, diversijos prieš elektros infrastruktūrą.
Ir dar yra vienas dalykas – manyčiau, reikėtų išbraukti tokį politkorektišką žodį kaip „terorizmas“. Tai, kas daroma Europoje, nėra terorizmas – tai yra diversijos arba sabotažas. Tai visiškai skirtingi dalykai, nes terorizmu paprastai užsiima pavieniai asmenys arba kokios nors grupuotės. O jeigu valstybė tokius dalykus daro, tai yra diversija.
Ar lietuvius verbuoja atlikti tam tikras užduotis?
VSD paskutinėje ataskaitoje buvo pažymėta, kad lietuviai yra verbuojami arba, pavyzdžiui, sulaikomi dėl socialiniuose tinkluose skelbiamo turinio. Kai jūs buvote VSD vadovu, ar jau tada buvo įvardijamos tos pačios grėsmės?
G. Grina: Tai buvo prieš dešimt metų, visiškai kita situacija, nors iš principo procesas jau buvo daugiau mažiau aiškus nuo 2008 metų, nuo Gruzijos. Problema buvo ta pati – niekas Europos politiniu lygmeniu pernelyg nenorėjo suprasti, kad Rusija pradeda imperinius veiksmus Gruzijoje. Šitas procesas nuolat kito, o finalas buvo 2022 metais, kai jau visi turėjo tiesiogiai suprasti, kad čia ne šiaip politologiniai pasikalbėjimai, o konkretūs veiksmai.
Ar ir tada, prieš dešimt metų, lietuvius verbuodavo atlikti tam tikras užduotis?
G. Grina: Be abejo, verbuodavo. Žvalgybos neturi pietų pertraukos, jos nuolat dirba. Tik priklauso nuo politinių aplinkybių ir galimybių, kiek gali veikti. Turint galvoje, kad turime reikalų su Rusija, kuri nuo seno, dar nuo Sovietų Sąjungos laikų, turi plačius tinklus visame pasaulyje, jiems, gavus daugiau lėšų, visiškai nesudėtinga aktyvuoti tuos senus tinklus ir vykdyti savo interesus.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
