Vienu įtakingiausiu JAV kariniu strategu vadinamas Fredas Kaganas kviečia NATO aljansą sukurti „dygliakiaulės“ sistemą palei Baltijos šalis, kuri ateityje apsaugotų jas nuo Rusijos grasinimų.
F. Kaganas tvirtina, kad NATO buvimas Baltijos valstybėse privalo būti itin sustiprintas tam, kad užkirstų kelią Baltijos šalių rizikai atsidurti dabartinėje Gruzijos vietoje.
Nors akivaizdu, kad tokios sistemos kūrimas supykdytų Rusiją, kuri jau pavadino JAV PRG sistemos elementų dislokavimą Lenkijoje naujomis ginklavimosi varžybomis, tačiau F. Kaganas yra įsitikinęs, kad Vakarai privalo ne tik kalbėti, bet ir veikti, jei nori sustabdyti Rusiją. Anot jo, tik imantis tokių priemonių Rusijai bus užkirstas kelias virsti „netoleruojama, agresyvia imperialistine“ galybe.
„Mes privalome padėti šioms šalims sukurti modernią oro gynybos sistemą ir prieštankinius pajėgumus, kurie būtų ne agresyvus grasinimas Rusijai, o pažadas, kad Rusija labai nukentėtų, jei mėgintų padaryti tai, ką padarė Gruzijoje“, - interviu „The Sunday Telegraph“ kalbėjo F. Kaganas.
Pasak stratego, „NATO privalo priimti fundamentalų sprendimą apie savo teisinius ir etinius įsipareigojimus. Vienintelis kelias juos įgyvendinti yra padėti šioms valstybėms apsiginti nuo galimos atakos“.
„The Sunday Telegraph“ rašo, kad tokie F. Kagano raginimai yra pačiu laiku – trys Baltijos šalys bijo, kad Rusija dabar gali imtis skatinti konfrontaciją su jomis, kaip ji elgėsi su Gruzija. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, panašiai kaip Gruzijoje, gyvena daug rusakalbių, kurie čia buvo perkelti sovietizacijos metu. Britai rašo, kad dabar atsiranda nerimas, jog Maskva gali agituoti jų separatistines nuotaikas taip, kaip ji tai daro Pietų Osetijos ir Abchazijos regionuose, ir sukurti pretekstą atsiųsti tankus ir ginkluotąsias pajėgas „apginti“ rusų.
F. Kaganas pažymi, kad nors trys Baltijos šalys yra NATO narės, visgi būtų labai sunku užkirsti kelią Rusijos pajėgoms kirsti šių valstybių sienas. Pasak stratego, NATO iki šiol padarė labai mažai, kad prie išorinės aljanso sienos padėtų sukurti prieštankinius pajėgumus, modernias oro gynybos sistemas ar pakankamai dideles rezervistų kariuomenes.
Nors bet kokie Rusijos veiksmai, nukreipti prieš visateisę NATO narę, būtų traktuojama kaip žymiai didesnė agresija, nei tai buvo Gruzijos atveju, strategas neatmeta galimybės, kad Kremlius gali būti suinteresuotas tą padaryti. Rusijai gali kilti pagunda išmėginti NATO pasiryžimą duoti atsaką – ji žino, kad aljansas nėra vieningas ir gali kilti nemažai dvejonių prieš nusprendžiant dislokuoti net ir konvencines pajėgas. F. Kagano nuomone, kiekvieną iš Baltijos valstybių pavertus gynybine „dygliakiaule“, Rusija net nedrįstų pagalvoti apie tokius veiksmus.
„Aš manau, kad Rusija turi planų dėl Baltijos valstybių. Jie sukūrė precedentą Gruzijoje, o dabar mano, kad gali panaudoti jėgą ginant rusų mažumas kitose valstybėse“, interviu sakė F. Kaganas.
Anot stratego, pagrindinis NATO tikslas yra užkirsti kelią karui, o tik antras – kautis, kai karas prasideda. „Rusai žinojo, kad Gruzijoje jiems bus lengva, tačiau aš norėčiau, kad jie suprastų, jog kitur, pavyzdžiui Estijoje, jiems būtų labai sunku“, - kalbėjo F. Kaganas.
Pentagono konsultantas Danas Goure‘as savaitraščiui sakė, kad jis neturi informacijos, ar kas nors aljanse palaikytų tokią idėją dėl Baltijos šalių apginklavimo, tačiau sakė, kad toks planas „yra vertas apsvarstymo“.
„The Sunday Telegraph“ pabrėžia, kad Baltijos valstybės išsakė itin griežtą kritiką Rusijos veiksmų Gruzijoje atžvilgiu, dėl ko gali susilaukti atsako.
Nors po įvykių Gruzijoje Baltijos šalys nepranešė NATO, kokių papildomų saugumo priemonių joms reikėtų iš aljanso, F. Kagano manymu, neoficialiai tokios kalbos tikrai vyksta. Jis ragina NATO greičiau pradėti veikti, o ne laukti, kol Rusija aljansui pasakys, jog jis jau nebegali niekuo padėti.
Karališkojo jungtinių pajėgų instituto, Europos saugumo programos vadovas Alastairas Cameronas sutinka, kad invazija į Gruziją sukėlė „milžinišką susirūpinimą“ Baltijos valstybėse dėl to, ar dabartinės gynybos sistemos yra pakankamos. Tačiau jis abejoja, ar galima artimiausiu metu tikėtis didelių pokyčių šioje srityje.
„Aš manau, kad mes vis dar esame diplomatiniame lygmenyje, kai kalbame apie tokius dalykus, tačiau manyčiau, kad kažkas panašaus gali būti svarstoma kalbant apie ilgalaikes gynybos planavimo priemones“, - apie F. Kagano siūlymus kalbėjo A. Cameronas.
