JAV Kongreso Atstovų rūmų Užsienio reikalų komitetas priėmė rezoliuciją, kurioje Lietuva ir Lenkija raginamos priimti įstatymus, užtikrinančius nacių ir komunistų režimų atimto žydų turto grąžinimą.
Rezoliucija priimta trečiadienį bendru sutarimu.
Dokumente pažymima, kad Lietuva yra vienintelė posovietinė šalis, kur iki šiol nėra galiojančių įstatymų, reglamentuojančių restitucijos procesą, taip pat išsakomas raginimas Lietuvos valdžiai nedelsiant imtis veiksmų, kad tokie įstatymai būtų priimti.
Rezoliucijoje JAV prezidentas ir valstybės sekretorius kviečiami palaikyti atvirą dialogą su Lietuvos ir Lenkijos vyriausybėmis ir remti restitucijai būtinų teisės aktų priėmimą.
Lietuva iki šiol skausmingai sprendžia, kaip kompensuoti žydams už bendruomeninį turtą, kurį praėjusio amžiaus viduryje nusavino arba sunaikino nacių ir sovietų okupacinės administracijos.
Lietuvos Teisingumo ministerija 2006 metais parengė Religinių bendrijų teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo pakeitimų projektą, tačiau iki šiol jis nėra pateiktas Seimui.
Šiuo projektu, siekiant išspręsti neaiškumus dėl subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, yra įvertinami žydų religijos, tradicijų, taip pat žydų bendruomenės iki nacionalizacijos valdyto nekilnojamojo turto naudojimo ypatumai.
Oficialaus surašymo duomenimis, 2001 metais Lietuvoje gyveno 4 tūkst. žydų, iš kurių daugiau nei 3 tūkst. - Vilniuje. Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvos žydų bendruomenė vienijo 220 tūkst. narių.
Lenkijai žydų turto gražinimo arba jo finansinis kompensavimas taip pat yra didelė problema. Iki Antrojo pasaulinio karo šioje šalyje gyveno apie 4 mln. žydų, kurių rankose buvo didelė dalis gyvenamųjų namų ir įmonių. Neseniai lenkų specialistai paskaičiavo, jog už prarastą karo ir pokario metais turtą jų savininkams ir palikuonims tektų išmokėti apie 80 mlrd. zlotų.
