Natalija KONDROTIENĖ
23 metų Rasa šiuo metu – bedarbė, be profesijos. Galimybių mokytis kol kas neturi. Darbo rinkoje jai sunku konkuruoti su kitais bedarbiais. Vien Šiauliuose darbo ieško daugiau negu 2 tūkstančiai žmonių iki 25 metų, pusė jų – niekada nedirbę.
Darbas kasininke atplėšė nuo vaiko
Mūsų kalbinta Rasa (pavardė redakcijai žinoma) prieš kelias savaites išėjo iš darbo parduotuvėje. Užsiregistravo darbo biržoje. Šiuo metu viena augina dukrelę, gyvena kartu su mama.
Kasininke dirbusi Rasa sako, kad darbas buvo ne tik sunkus, bet ir sunkiai suderinamas su šeima.
„Išvažiuodavau į darbą labai anksti. Vaikas miegodavo. Parvažiuodavau nuo kojų nusivariusi, atsisėdu, o vaikas jau miega. Nebebūdavo jėgų nieko daryti. Rytą vėl tas pats. Ačiū mamai, kuri vaiką augino, namus žiūrėjo“, – dėkinga mamai Rasa.
Baigusi mokyklą, sukūrė šeimą. Nepriteklius išginė ieškoti darbo. Uždarbiavo pas ūkininkus, kurie siūlė sezoninius darbus. Vėliau darbavosi kaimo krautuvėlėje, kol šeimininkai įdarbino savo giminaitę. Tada jauna moteris pasuko į Šiaulius.
„Dirbti teko ne tik kasoje, dar reikėjo dėlioti prekes lentynose, prižiūrėti tvarką. Konkurencija didžiulė. Gyveni nuolatinėje įtampoje, atlyginimas fiksuotas, nedidelis, darbo valandos ilgos“, – pasakojo moteris.
Apie profesinį išsilavinimą moteris tik svarsto, nes mokytis ir dirbti būtų sudėtinga dėl mažylės, tačiau darbo biržoje siūlomų kursų tikrai neatsisakys.
„Mokslo žmonės – be darbo, o ką kalbėti apie kaimo žmogų. Visi stumdo vienas nuo kito“, – įsitikinusi Rasa.
Reikia ir gerų rekomendacijų
2315 jaunų bedarbių registruota Šiauliuose, sakė Šiaulių jaunimo darbo centro direktorė Jolanta Bagdonavičienė.
Jaunimo darbo centrai yra įkurti ir Joniškyje, ir Naujojoje Akmenėje. 50 procentų besiregistruojančių darbo biržoje darbo ieško pirmą kartą.
„Kai kurie net negali konkuruoti darbo rinkoje, nes yra baigę tik vidurinę mokyklą, neturi jokios profesijos ir kvalifikacijos, darbinės patirties, paieškos įgūdžių, kartais net atkaklumo“, – vardijo vadovė.
Be to, jaunimas renkasi darbo rinkoje nepaklausias profesijas.
Šiais metais darbo biržoje užsiregistravo 7,6 tūkstančio absolventų, kurie buvo pasirinkę studijuoti socialinį darbą, viešąjį administravimą, teisę, ekonomiką, verslo administravimą, socialinę pedagogiką.
Darbo biržoje gausu pasirinkusių virėjo, padavėjo, apdailininko, statybininko, automobilių mechaniko profesijas.
„Darbdaviai pirmiausia klausia apie darbinę patirtį, tai visada yra privalumas. Viena išeičių įgyti šiokios tokios patirties – savanorystė. Taip pat svarbios geros rekomendacijos“, – sakė J. Bagdonavičienė.
Humanitarų perteklius
Joniškio jaunimo darbo centro vyriausiosios specialistės Monikos Rimdžiūtės teigimu, centro duris praveria daugiausia savarankiškai darbo ieškoję, bet neradę žmonės.
Nemažai sulaukia pirmą kartą norinčių įsidarbinti jaunuolių. Centro specialistai padeda surašyti CV, pasakoja, kaip stebėti darbo rinką, ruoštis pokalbiui su darbdaviu.
„Yra tokių, kurie nežino, nei kas tas CV, nei kas – motyvacinis laiškas“, – pasakojo specialistė.
Joniškio krašte didesnis poreikis yra jaunų, fiziškai stiprių darbuotojų vyrų, nes daugelis darbdavių – žemės ūkio bendrovės.
Trūksta traktorininkų, buhalterių, apskaitininkų. Didelė darbuotojų kaita – paslaugų sferoje. Pardavėjų netenkina darbo sąlygos, darbo trukmė, atlygis, perspektyvų nebuvimas.
Žmogų keičia technika
Darbdaviai pasakoja, kad iš užsienio grįžę jauni žmonės, dirbę fiziškai sunkius darbus, bet neuždirbę didelių pinigų, vertina darbą Lietuvoje.
Joniškio jaunimo darbo centro vyriausioji specialistė Agnė Vainilavičienė primena, kad žemės ūkio sektorius smarkiai modernėja, daugėja technikos, kompiuterizuojamos darbo vietos, todėl vienoje fermoje darbo būna vienam ar dviem žmonėms, darbo vietų skaičius labai ribotas.
Darbo netenka ir mokytojai uždaromose kaimo mokyklose, o pasiūlyti nėra ko. Retas bedarbis sutinka dirbti žemesnės kvalifikacijos darbą.
Yra visokių darbdavių
Naujojoje Akmenėje veikiantis Jaunimo darbo centras nuo metų pradžios įdarbino 195 žmones iki 25 metų, birželį – 13, liepą – 26, rugpjūtį – 16. Daugiausia jaunimo sulaukia, kai baigiasi mokslo metai.
Šio centro vyriausioji specialistė Daiva Klusienė sako, kad darbdaviai ieško jauno žmogaus, kuris gali būti ir be patirties, bet kad tik norėtų dirbti, būtų sąžiningas – ieško motyvuoto darbuotojo.
Vis daugiau galimybių įsidarbinti Naujojoje Akmenėje atsiranda statybos sektoriuje, nes daugėja renovacijos darbų, reikalingi siuvėjai, tolimųjų reisų vairuotojai.
„Nemažai žmonių, užsiregistravusių darbo biržoje, – su pradiniu išsilavinimu. Darbdaviai tokių nelabai pageidauja. Galime tik rekomenduoti eiti mokytis. Vieni labai nori mokytis, kiti visiškai nieko nenori. Viskas priklauso nuo žmogaus“, – patirtimi dalijosi D. Klusienė.
Specialistė įsitikinusi, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje reikia lankstaus, motyvuoto, pasitikinčio savimi žmogaus.
„Darbdaviams yra sukurta įvairių skatinimo priemonių, subsidijų, kad įdarbintų jauną žmogų pagal jo profesiją, neterminuotai, – pasakoja D. Klusienė. – Tačiau jei darbdaviai piktybiškai priima tik laikinai darbuotoją, kad gautų subsidijas, o paskui atleidžia vieną, kad pakeistų kitu, jis įtraukiamas į juoduosius sąrašus, ir finansavimas nutraukiamas.“
