Vyriausybė prognozuoja, kad kompensacijų prašytojų šiemet bus net daugiau nei pernai, mat centrinis šildymas gali apie dešimtadaliu prabrangti. O kompensacijoms šį šildymo sezoną prireiks apie 80 milijonų eurų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Daugiabutyje su neįgalia mama gyvenanti ir pati negalią turinti Gražina į Vilniaus savivaldybę atkulniuoja prašyti kompensacijos už šilumą ir karštą vandenį artėjantį šildymo sezoną. Nors lauke dar 30 laipsnių karštis, moteris jau rengiasi kitą mėnesį turinčiam prasidėti šildymo sezonui ir ketina išnaudoti visas galimybes susimažinti šildymo sąskaitas.
„Labai daug pinigų reikia mokėti. Labai sunku gyventi dabar, noriu, kad mažesnė kaina būtų“, – sako vilnietė Gražina.
Vilniečiai plūsta į sostinės savivaldybę su prašymais kompensuoti dalį išlaidų už šilumą ir karštą vandenį:
„Mano pensijos neužtenka paprasčiausiai. Trečią kartą tik, niekada neidavau, būdavo gerai, o dabar mes mažiau valgom. Kompensacija, atvirai, nelabai didelė.“
„Padeda labai, daugiau negu 50 proc. karšto vandens ir šiluma.“
Kompensacijų prašytojų daugės
Energetikų skaičiavimais, artėjantį šildymo sezoną už centralizuotai tiekiamą šilumą gali tekti mokėti iki dešimtadalio brangiau negu praėjusį. Nors kuro kainos išliko panašios ar net šiek tiek mažėja, šiluma kainuos brangiau dėl valdančiųjų sprendimo nebepratęsti nulinio PVM tarifo. Esą dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje kilęs energijos išteklių kainų šuolis jau atslūgo, tad gyventojai vėl turės mokėti 9 proc. PVM mokestį už šilumą.
„Pati šildymo kaina galėtų mažėti šį šildymo sezoną, bet tik 1–2 proc., to nekompensuos, gali mažiau sąskaita kilt, ne 9 proc. gal mažiau, bet sąskaita bus didesnė“, – komentuoja energetikos agentūros analitikas Antanas Budraitis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad kompensacijų prašytojų šiemet gali būti net daugiau nei pernai – apie 180 tūkst., o kompensacijoms iš valstybės biudžeto prireiks 80 mln. eurų, tai yra 10 mln. eurų daugiau nei praėjusį šildymo sezoną.
„Šildymo kompensacijos reikalingos padėti mažiausias pajamas turintiems asmenims, kurie patys neišgali šildytis. Negali gyventi šaltyje ir šalčio sukeliamame skausme, todėl jos ir skirtos padėti“, – teigia ministras Vytautas Šilinskas.
Galimi du scenarijai
Granulėmis bei malkomis, anot Energetikos agentūros analitikų, šiemet namus šildytis turėtų būti pigiau nei pernai. Malkos biržoj atpigo 5 proc., o granulės – apie 20 proc.
„Pigiausia malkos, aišku, bet šita rinkos dalis traukiasi, visi eina į pažangius šildymo būdus. Dujos, elektra, bet jie prie brangesnių išteklių“, – kalba Antanas Budraitis.
Dėl elektros kainų šaltuoju metų laiku energetikai vardija du galimus scenarijus – brangų ir dar brangesnį. Energetikos agentūros analitikai pagal bazinį scenarijų prognozuoja, kad dėl šaltuoju metų laiku sustiprėsiančių vėjų padidės vėjo generacija ir didmeninės elektros kainos rugsėjį–gruodį sieks 11–12 ct/kWh.
„Tikėkimės, dėl vėjo generacijos nuo spalio jos turėtų nežymiai sumažėti“, – kalba energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
Tačiau dėl šalčių ir galimų neplanuotų elektros gamybos ar perdavimo objektų gedimų gali pabrangti ir iki 16 centų už kilovatvalandę.
„Šie metai nėra kažkuo ypatingi, išsiskiriantys aukštomis kainomis“, – tikina energetikos agentūros analitikas Vytenis Gudelis.
Energetikai primena, kad šiuo metu kritusios degalų kainos tokiame lygyje išsilaikys nebeilgai. Jau sausį padidės degalų akcizų mokesčiai, dėl ko litras benzino pabrangs apie 8 centų, o dyzelino apie 16 centų ir kainuos panašiai kaip kitose Baltijos šalyse.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Tu pinigu uzteks, kaip jis sake, 30 metu nemokamai sildyti visa Lietuva.
