Iškart po iškvietimo į įvykio vietą atvykęs Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Pavalkis portalo laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo apie tai, kaip vyko žmonių gelbėjimas ir kodėl nebuvo įmanoma prieiti prie sienos prispausto vaiko.
Tuo metu VIILNIUS TECH profesorius, Statybos fakulteto Galežbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas Juozas Valivonis nupasakojo, kiek įmanoma išgelbėti pažeistą daugiabutį namą.
Informaciją apie prispaustą vaiką gavo iškart
Kaip nurodė M. Pavalkis, prieš eidami į pastatą ugniagesiai jau turėjo informacijos, kad vienam iš butų yra likęs suaugęs vyriškis, o kitame – prispaustas nepilnametis vaikas. Tačiau dalis namo sienų ir perdangų dėl didelės sprogimo bangos buvo sugriuvę, todėl gelbėtojai negalėjo prieiti visur, kur reikėjo gesinti besiplečiantį gaisrą.
„Man pačiam teko dalyvauti pirmąją dieną, buvau tarp tų pirmųjų pajėgų, kurios atvyko į įvykio vietą. Tai tikrai matėme nuo pat pradžios, kad buvo įvykęs sprogimas, ir kaip dažnu atveju ta slėgio banga yra išstumiama iš pastato, iš konstrukcijų. Realiai dažniausiu atveju gaisras nekyla, būna kažkokie sugriovimai ir mums tenka likviduoti griuvėsius. Šituo atveju viskas buvo komplekse. Mums atvykus sprogimas buvo įvykęs, buvo intensyvus gaisras, kuris jau buvo apėmęs 4 butus ir plito 5-ojo link. Pažeidimai pastatui, tam daugiaaukščiam monolitiniam pastatui, buvo didžiuliai. Mūsų pajėgoms dirbant įvykyje papildomų sprogimų, papildomų konstrukcijų griūčių nebuvo. Kodėl tai sakau? Tai yra labai svarbu, nes tai reiškia, kad visi pastato konstrukciniai pažeidimai įvyko sprogimo, kuris inicijavo gaisrą, metu. Mums atvykus teko dvi užduotys: ir gesinti gaisrą, ir po nuolaužomis, tomis lūžusiomis plokštėmis žvalgytis dar gyvų žmonių“, – pasakojo ugniagesys.
Pasak M. Pavalkio, nepaisant sudėtingos situacijos ugniagesiai gelbėtojai visus veiksmus atlieka saugodami savo ir kolegų sveikatą bei gyvybę, todėl niekada be reikalo nerizikuoja papildyti nukentėjusių asmenų sąrašo. Tai yra visų gelbėjimo tarnybų alfa ir omega, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.
„Tai yra labai sudėtinga. Reikia nepamiršti, kad svarbiausias prioritetas, kuris yra nustatytas mūsų teisės aktuose ir kuriais vadovaujamės įvykių likvidavimo metu (veikia tiek ir tas visas žmogiškasis faktorius) yra darbuotojų saugumas. Tikriausiai visi pritars, kad nėra nieko blogiau, kai gelbėtojas tampa nukentėjusiuoju. Šiuo atveju labiausiai jauri tema yra mažametis, kurio artimuosius, šeimą mes labai nuoširdžiai užjaučiame, kaip užjaučiame ir kito žuvusiojo artimuosius. Mes turėjome tos informacijos, dar atvykstančios pajėgos gavo informaciją, kad viename bute turėtų būti žmogus, kitame – mažametis vaikas. Patikėkite tikrai visos pastangos buvo dedamos, kad mes pasiektume tą vaiką. Deja, tikrai konstrukcijų pažeidimai buvo tokie sunkūs, tokie dideli, kad vakar ištraukinėjant šių dviejų žmonių kūnus, tikriausiai nesumeluosiu, profesorius mano kolega patvirtins, kad niekas netikėjo, kad tiek daug konstrukcijų gali būti kūnus užgriuvę“, – teigė ugniagesys.
Pasak Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovo, net jeigu būtų pavykę surasti šiuos asmenis, net jeigu jie būtų per stebuklą buvę gyvi, rankomis konstrukcijų pakelti nebūtų buvę įmanoma.
„Pirmą įvykio pusvalandį man teko būti pirmoje laiptinėje, kurioje, kaip buvome gavę informacijos, yra mažametis vaikas. Tai sunkumai, kurie mus lydėjo, iš tikrųjų buvo susiję su ugnimi ir ugnimi po degančiomis konstrukcijomis. Mes negalėjome iš karto eiti ir malšinti ugnies židinio, nes jis buvo pasiskirstęs dideliame plote, skirtinguose butuose, ir mes jį turėjome po konstrukcijomis. Tai reiškia, kad tam tikrų butų, tam tikrų vietų mes iš karto negalėjome pasiekti, mes negalėjome prieiti, negalėjome gesinti, negalėjome naudoti vandens, reikėjo ieškoti įvairių sprendimų. Dėl to tikriausiai ir matote iš vaizdo medžiagos, iš video įrašų, iš nuotraukų, kad gesinimas buvo vykdomas tiek iš vidaus, tiek ir iš lauko naudojant autokopėčias, keltuvus“, – aiškino M. Pavalkis.
Viena mama išbėgo be vaikų
Iš viso ugniagesiai evakavo 8 žmonės ir dar 7 asmenis išgelbėjo iš pavojingos situacijos. Visi kiti gyventojai patys išbėgo iš namo išgirdę sprogimą. Du žmonės iš 7 išgelbėtų teko nukelti iš penkto aukšto, o pats pašnekovas turėjo išvesti du vaikus, kurie buvo likęs namie mamai išbėgus.
„Šio atvejo metu mes išgelbėjome 7 žmones, o 8 evakavome. Kalbant apie išgelbėtuosius, tai du asmenys – vyresnio amžiaus moteris ir vyriškis – buvo išgelbėti naudojant autokopėčias-keltuvą. Jie buvo skirtinguose butuose, tie butai abu buvo penktame aukšte, jie šaukėsi pagalbos informuodami ženklais savo butuose. Toliau 5 asmenys iš tų septynių buvo išvesti. Regis du buvo iš pirmosios laiptinės ir kiti iš antrosios laiptinės. Jie buvo išvesti iš pakankamai pavojingų sąlygų. Tai buvo viršutiniai aukštai, ten jau buvo pilna dūmų, todėl mums labai pagelbėjo mūsų turimi gobtuvai, kurie nuolat tiekia šviežią suspaustą orą iš to paties suspausto oro baliono, kurį naudoja ir ugniagesys. Būtent tokiu būdu, aš manau, mes tuos žmones apsaugojome nuo apsinuodijimo dūmais ir smalkėmis“, – pasakojo M. Pavalkis.
Jo teigimu, apsinuodijus anglies monoksidu sąmonę galima prarasti po trijų gilių įkvėpimų. Sprogimo banga dalį šių medžiagų pašalino, bet prasidėjus gaisrui anglies monoksido koncentracija vėl sparčiai didėjo.
„Aštuoni žmonės, kuriuose evakavome, buvo sutikti laiptinėje ir palydėti, žmonės buvo ištikti šoko, kai kas į tą laipinę buvo išbėgę kaip stovėjo, o man pačiam teko iš pirmosios laiptinės pirmųjų aukštų evakuoti du mažamečius vaikus, kur irgi tokia gana chaotiška situacija buvo: jų mama jau buvo išbėgusi į lauką, o vaikai dar buvo likę bute. Kartu grįžus su mama jie buvo paraginti, paskubini išeiti. tai irgi buvo tokia stresinė situacija, nes tėvai įprastai savo vaikų niekad nepalieka“, – sakė M. Pavalkis.
Šiuo metu po pastato apžiūros 17 butų gyventojams buvo leista užeiti į savo butus ir pasiimti būtiniausius daiktus, nes jie yra sąlyginai saugūs. Gyventojams į juos grįžti nebus leidžiama, padėtis šiame name išlieka pavojinga, nes kai kuriose pažeistose vietose pertvarinės sienos laikosi ant garbės žodžio, o tose vietose, iš kur buvo traukiami žuvusiųjų kūnai, sukaltas naujas kambarys iš medžio.
„Norime labai padėkoti gyventojams, kad klauso mūsų rekomendacijų, komandų, mes juos kartu lydime, kiekvienam gyventojui, kurį įleidžiame į šio pastato vidų, uždedame šalmus taip apsaugodami, nes yra konstrukcijų, yra sutrūkusių šviestuvų, kai kur laiptinėje ir turėklus teko atkurti. Tai iš esmės vadovaujamės statybų ekspertų rekomendacijomis ir stengiamės kaip labiau patalkinti gyventojams, kad artimiausiam periodui, kai spręsis tolimesni šio namo reikalai apie jo tinkamumą, naudojimą, atstatymą, atkūrimą, gyventojai turėtų reikalingiausius ir svarbiausius daiktus“, – teigė ugniagesys.
Sprogimas turėjo būti labai galingas
VIILNIUS TECH profesorius, Statybos fakulteto Galežbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas J. Valivonis sako, kad sprogimas, kuris sukėlė tokias dideles pasekmes pastatui, turėjo būti labai galingas, tačiau jis nesiėmė spėlioti, ar tai tikrai galėjo lemti dujų nuotėkis.
„Apžiūrint tas konstrukcijas, matant tuos griuvėsius, tai reikia pasakyti, kad tai buvo galingas sprogimas. Kiek man yra tekę dalyvauti visokiose apžiūrose, tyrimuose anksčiau, senais laikais, tais mūsų laukiniais laikais, po visų avarijų, po visų sprogdinimų, tai nesu matęs tokių pažeidimų“, – teigė J. Valivonis.
„Sprogimo galia turėjo būti labai didelė, nes ne tik kad perdangos yra nusileidusios, jos yra nusileidusios nes laikančios sienos yra sutrupintos, suardytos. Kur kolega pasakoja apie vaiką, kuris buvo prispaustas, tai praktiškai ten siena padalinta į keturis gabalus. Gelžbetoninė. Ne mūrinė, ne kažkokia lengva, o gelžbetoninė, sunkaus betono, padalinta į keturis gabalus“, – pridūrė profesorius.
Paklaustas, ar didelė žala po sprogimo negalėjo būti nulemta ir prastos namo būklės, profesorius tokią galimybė atmetė. Pasak J. Valivonio, namo kokybė buvusi normali, konstrukcijos geros.
„Dalis konstrukcijų, kurios buvo suardytos, viena perdangos plokštė tiesiog kabo atraminėse zonose, jinai net nenukritus. Pusiau perskelta ir ji kabo. Tai reiškia, kad ne konstrukcijose bėda“, – sakė J. Valivonis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Vos vienas mieste būm ir visiškas chaosas .
O jeigu tokių būm kaip Ukrajinoje ,kokių 100 ?
Py*da konkreti.
Pinigai vagiami milijonais, o elementariu DOMKRATU, PLESTUVU-----NERA .
