Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Artimųjų Rytų konfliktas ir jo poveikis Lietuvai
Ar tiems, kurie šildosi dujomis, jau dabar reikia užsipirkti malkų?
N. Mačiulis: Na, turbūt nereikėtų. Gal daug kam kyla asociacijos su 2022-aisiais metais, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Tuomet Europa nusprendė greitai atsisakyti iškastinio kuro, perkamo iš Rusijos ir tuomet turėjome tikrai didelę energijos krizę.
Naftos kainų šuolis tuomet buvo panašus, bet šiek tiek mažesnis negu dabar, gamtinės dujos buvo maždaug 3–4 kartus brangesnės, nei jos yra dabar. Priminsiu, kad 2022 metais pagrindinė problema buvo potencialus suskystintų gamtinių dujų trūkumas.
Tuo metu Europa neturėjo nei pakankamai suskystintų dujų terminalų, nei vamzdynų, nei kitos infrastruktūros, tuomet bet kokia kaina buvo bandoma pildyti turimas dujų saugyklas.
Buvo imamasi tokių priemonių kaip gatvių neapšvietimas naktimis kai kuriuose miestuose, viešųjų patalpų nešildymas, vėsesni baseinai – įvairios valstybės įvairiomis priemonėmis mažino elektros ir gamtinių dujų vartojimą.
Tą dabar daro daugelis Pietryčių Azijos valstybių, kurios yra daug labiau priklausomos nuo energijos išteklių, perkamų iš Persijos įlankos. Europai tai nėra tokia opi problema, tačiau kainos nuvilnijo per visur.
Jei vienur pasaulyje pabrangsta suskystintos gamtinės dujos, tai kitur, net jei ir nėra pasiūlos sutrikimo, kaina aišku irgi kyla. Žiūrint į visus metus, ko tikėtis, aš manau, kad Europai ir ypač Lietuvai pagrindinė problema yra ne pabrangusi nafta ar dyzelinas, o būtent suskystintos gamtinės dujos.
Mes dabar to nematome, bet tas poveikis ateis vėliau. Jis ateis per tai, kad mes dabar turime pildyti atsargas maždaug dvigubai brangesnėmis suskystintomis gamtinėmis dujomis negu pernai. Jos kelia trąšų kainą, o tai irgi gali nuvilnyti per maisto kainas.
Galiausiai, kai bus ruduo, gali tekti elektros balansavimui naudoti suskystintas gamtines dujas. Tai reiškia, kad nebesimėgausime tokia pigia elektra kaip dabar. Tas poveikis ateis per kitus kanalus, bet vis tiek jis yra nepalyginamai švelnesnis, bent jau kol kas, lyginant su ta energijos krize, kurią matėme 2022 metais.
Kiek kainos gali kilti?
N. Mačiulis: Žiūrėkite, optimistinis scenarijus būtų toks: dabartinė kaina, kuri yra dvigubai didesnė nei buvo šių metų pradžioje, tokia ir liks iki kitų metų pavasario – tai yra optimistinis scenarijus, nes tai, kad atsidaro Hormuzo sąsiauris, nelabai sprendžia problemos. Didžiausias pasaulio suskystintų gamtinių dujų terminalas Katare yra smarkiai apsprogdintas – kad sugrįžtų iki pilnų pajėgumų, reikės 5-erių metų.
Taigi mes jau turime reikšmingą pasiūlos apribojimą. Tą rodo ir ateities sandoriai – kitų metų pavasarį, sausio mėnesį, dujos kainuos tiek, kiek kainuoja dabar. Tai jau yra problema. Nafta gali šiek tiek atpigti, bet kaip ir sakiau, tai yra pagrindinis klausimas.
Žinoma, yra ir labiau neigiami scenarijai: jei Hormuzo sąsiauris neatsidaro ir dar kelis mėnesius ar pusmetį suskystintų gamtinių dujų srautas lieka labai apribotas, kainos gali pakilti ir virš 100, ir virš 150 eur.
Kuo 2022-ieji skyrėsi nuo šių metų?
Mariau, kas jus gąsdina?
M. Dubnikovas: Iš tikrųjų šiuo metu manęs nelabai kas gąsdina, situacija yra dramatiškai kitokia negu 2022 metais, o nuo 2022 metų praėjo 4-eri metai. Per tuos 4-erius metus lietuvių atlyginimai augo po 8–9 proc. kasmet.
Vien per 4-erius metus tas padidėjimas yra reikšmingas, kalbame apie turbūt 40 proc. pasistūmėjimą į priekį. Tam, kad naftos kainos gąsdintų panašiai, prie tų 120 dol. už barelį reikėtų pridėti dar kokius 40–50 proc., tai yra 170–180 dol. už barelį.
Jei būtų tokia kaina, turbūt jau turėtume vėl pradėti sunerimti dėl to, kas čia vyksta aplinkui, ir tos kainos pradėtų kandžiotis.
Ar kainos augs?
Kokios kainos gali padidėti? Paslaugų, prekių? Ar yra kokios prognozės?
M. Dubnikovas: Su tomis prognozėmis aš pasakysiu kitaip. Mes ko gero per daug žiūrime „Netflix“ ir visą laiką esame įpratę peržiūrėti visas serijas per vieną naktį, o ryte sužinoti, kad serialas baigėsi labai sėkmingai, pagrindinis herojus visus nugalėjo, laimėjo ir vėl gyvename puikiai.
Šiandien mes turbūt esame pirmose serijose viso šito serialo ir koks bus efektas, labai sunku pasakyti. Čia ne Venesuela – Iranas yra daug rimtesnis, ten 90 mln. gyventojų, visas mazgas ten susisukęs.
Vėlgi, grįžkime prie Finansų ministerijos prognozių, jei jos netgi įgyvendintų, aš sakyčiau, čia būtų medaus upės ir pieno šaltiniai tekėtų. 3 proc. augimo, 3 proc. su trupučiu infliacijos – mes net nepajustume to serialo.
Tai būtų ne serialas, o kažkokia reklaminė užsklanda mūsų televizijoje. Serialas tik prasideda ir kokia bus pabaiga, mes dar pamatysime.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
