Pasak jo, Lietuva laikosi bendros ES pozicijos, kad sankcijos gali būti panaikintos, tik Rusijai nutraukus karinę jėgą prieš Ukrainą ir pašalinus jos sukeltus padarinius.
„Tai yra bendra saugumo pozicija, bendra laikysena, ir aš manau, kad Lietuva nesvarsto, nesvarstys ir nepritaria šiems žingsniams“, – LRT radijui pirmadienį tvirtino R. Motuzas.
„Lietuvai jokio didesnio ekonominio poveikio nepadarytų, (...) bet jei ir padėtų, mes tikrai laikomės labai griežtos pozicijos“, – pabrėžė jis.
Lietuva nepritaria siūlymams švelninti sankcijas Rusijos naftai ir dujoms
Parlamentaro teigimu, raginimai persvarstyti sankcijas kyla ne tik dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose augančių energijos išteklių kainų, bet ir iš Vengrijos ir Slovakijos – valstybių, kurios yra vis dar priklausomos nuo rusiškos naftos ir dujų.
Pasak jo, net ir laikinas sankcijų Rusijai sušvelninimas reikšmingai padidintų jos pajamas.
„Tas sušvelninimas, preliminariai jau yra paskaičiuota, gali Rusijai suteikti per tą mėnesį 10 mlrd. dolerių pajamų. Ir tos lėšos yra panaudotos karo mašinai, Ukrainos puolimui“, – pažymėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Kaip skelbta, Vengrijos ministras pirmininkas V. Orbanas praėjusią savaitę paragino ES stabdyti sankcijas rusiškai naftai ir dujoms, siekiant neutralizuoti kainų šuolį, kurį sukėlė karas Artimuosiuose Rytuose.
Iranui vykdant atsakomuosius smūgius prieš naftą išgaunančias Persijos įlankos regiono šalis, šios žaliavos kainos pirmąkart nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. perkopė 100 JAV dolerių už barelį ribą.
V. Orbanas, kuris yra bene artimiausias Kremliaus sąjungininkas ES, ne kartą kritikavo sankcijas Rusijai ir pasinaudojo savo veto teise, kad užtikrintų, jog Vengrijai būtų taikoma išimtis bei sumažintų Europos paramą Ukrainai.
