Spaudos konferencijos metu atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas teigė, kad Lietuva pasirinko itin brangų sprendimo kovai su aukštomis degalų kainomis kelią.
„Su tais biodegalais [mūsų gamintais] iš šalies išvažiavo ir mūsų kuriamos darbo vietos, prekės bei kitos ekonominės naudos.
Tuo metu tie patys sunkvežimiai ir toliau naudojasi Lietuvos keliais, juos gadina, tačiau kuro Lietuvoje nesipila“, – sakė jis.
Reikia palaikyti konkurencingumą su Lenkija
Nors akcizai Lietuvoje buvo padidinti, J. Polujansko ir kitų ekspertų nuomone, juos reikėjo didinti kartu su kaimyninėmis šalimis. Tiesa, į tai nebuvo atsižvelgta.
„Į šią nuomonę [red. past. – didinti akcizus kaip ir kitos kaimyninės šalys] nebuvo atsižvelgta.
Vėliau buvo pateiktas kitas pasiūlymas – dalinis akcizo grąžinimo mechanizmas, kuris leistų susigrąžinti prarastus kiekius ir papildyti biudžetą maždaug 100 mln. eurų.
Taip pat jau šiandien turėtume įrankį, leidžiantį lanksčiau reaguoti į kainų augimą, tačiau tai nebuvo įgyvendinta“, – dalijosi pašnekovas.
„Future Fuel“ viceprezidentas pabrėžė, kad per metus, iš esmės, niekas nepasikeitė – tai jau trečia konferencija šia tema, o vieninteliai pokyčiai yra pasikeitę finansų ministras ir viceministras.
Ekspertas: „man protu nesuvokiama“
Atsinaujinančių degalų gamintojas J. Polujanskas taip pat pateikė pavyzdį, kaip neteisingi mokesčių sprendimai gali sukurti pražūtingą ciklą.
„Man protu yra nesuvokiama, kai guli ant stalo 100 milijonų eurų ir mes dabar neturime iš kur resurso mažinti, tai mes esame tokiame rate uždarame.
Silpna ekonomika, mažas biudžetas, vėl silpna ekonomika, ir vėl mažas biudžetas, ir mes einame žemyn. Tai lenkai tuo metu iš mūsų lobsta“, – pažymėjo pašnekovas.
Kaip J. Polujanskas akcentavo, tokiu atveju, degalų vartojimas „išvažiuoja“ į Lenkiją, biudžetas nepasipildo, o ekonomika silpsta, nes pinigai, kurie turėtų cirkuliuoti šalies viduje, lieka kaimyninėje valstybėje.
Jis kritikavo ir sprendimus didinti akcizus.
„Padidinus akcizus, iš šalies išvažiavo ne tik degalai, bet ir pinigai, darbo vietos bei mokesčiai“, – komentavo jis.
Anot eksperto, Lietuva turėtų derinti sprendimus su kaimyninėmis šalimis.
„Akcizus reikia didinti kartu su kaimynais, kitaip prarandame konkurencingumą. <...> Ekonomika yra arklys, o politika turi rodyti kryptį, o ne ją stabdyti“, – atkreipė dėmesį J. Polujanskas.
Reikia ruoštis ilgalaikiems pratimams
Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad reikia ruoštis ilgalaikiems pratimams.
„Šios dedamosios naftos kainos mes nepakeisim, jinai bus nestabili, <...> mes turime turėti ilgalaikius pratimus tam kad, ruoštis jiems“, – įvardijo ekspertas.
Artimiausiu metu, dėl geopolitinės įtampos ir galimų smūgių energetikos infrastruktūrai, rinkoje išlieka didelis neapibrėžtumas, anot jo.
Kaip M. Dubnikovas pastebėjo, tikėtina, kad vasarą degalų kainos išliks aukštos ir svyruojančios.
Anot jo, vertinant bendrą kontekstą, nereikėtų turėti per daug optimistinių lūkesčių – nors tikimasi, kad konfliktai nebus ilgalaikiai, jie jau dabar trikdo naftos tiekimo grandines ir daro įtaką rinkai.
Kalbėdamas apie didelį degalų kainų skirtumą, kuris pernai siekė 16–18 centų, M. Dubnikovas akcentavo, jog dabar Lietuva akcizų negali mažinti.
„Valstybė dabar negali jų mažinti, nes biudžete trūksta lėšų, tačiau tų lėšų trūksta būtent dėl to, kad per dideli akcizai išstūmė vartotojus į Lenkiją.
<...> pinigai taip pat iškeliauja ir jie negrįžta į mūsų ekonomiką, tai yra – mes nukraujuojam“, – pasisakė jis.
Vyriausybė planuoja laikinai mažinti dyzelino akcizą
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybei planuojant laikinai sumažinti dyzelino akcizą Finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės atstovai teigia, kad daugiau priemonių siekiant sušvelninti išaugusį degalų kainų poveikį kol kas nereikėtų.
„Dabar esant infliacijai ar tam tikras poveikis ekonominei raidai, tai nėra proga jau čia ir dabar taikyti tam tikras priemones.
Mums atrodo, kad dar reikia palaukti, tiesiog reikia įsivertinti, kiek tai kainuotų biudžetui, ar tai yra tikslinga, ir jeigu taikyti tam tikras priemones, tai tik tada, kai tikrai reikės“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį teigė Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė.
„Galbūt net rudenį prireiks jas taikyti ir tikrai nebūtinai horizontaliosios (priemonės – BNS) turėtų būti, galbūt tam tikroms grupėms, įmonių ari gyventojų grupėms. Šiuo metu mūsų pozicija tokia, kad tikrai dar nereikia taikyti priemonių ir palaukti“, – pridūrė ji.
Lietuvoje dyzelinui taikomas akcizas – aukščiausias
Nuo praėjusių metų pradžios reikšmingai padidėjus degalų akcizo tarifams, Lietuvoje šiuo metu dyzelinui taikomas akcizas yra aukščiausias ir, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, lenkia mokestį, taikomą Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje bei Suomijoje, skelbia „Verslo žinios“.
Tuo metu pagal dabar galiojantį akcizą benzinui Lietuvą lenkia tik Estija, Vokietija ir Suomija.
Skelbiama, jog, padidėjus dyzelino akcizui, Lietuva tapo brangiausia regione: per pastaruosius metus dyzelino kaina už litrą šalyje yra apie 20 centų už litrą aukštesnė nei Estijoje ar Lenkijoje ir bemaž 10 centų už litrą didesnė nei Latvijoje.
