Socialinėje erdvėje vėl iškilo žinia, kad Lenkijoje šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų, bus taikomas 0 proc. GPM tarifas. Nors Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis tokį įstatymą pasirašė dar pernai, kažkodėl šiomis dienomis lietuviai vienas po kito ėmė dalintis žinia.
„Superinė idėja. Tikrai galėtumėm pasimokyti iš lenkų“, – feisbuke rašo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Į Lenkijos aktualijas sureagavo ir verslo atstovai. Investuotojas, smulkus verslininkas Mindaugas Busila ironizuoja, kad svarsto, kas lengviau – išmokti lenkų kalbą, ar suprasti lietuviškus mokesčius.
„Pasirodo, pajamos dabar keliauja į tris skirtingus krepšelius, apmokestinamos penkiais skirtingais tarifais, o tada dar progresuoja. Bet labiausiai man įsiminė naujas terminas – menamas GPM tarifas. Menamas.
Tokio sudėtingumo uždavinius spręsdavau tik matematikos olimpiadose. Net įdomu, ar dirbtinis intelektas pajėgtų išspręsti lietuviško mokestinio jovalo lygtis. Turiu įtarimą, kad ir jis neišlaikytų“, – rašo investuotojas.
Anot jo, Lenkija daro būtent tai, ko nedaro Lietuva.
„Ji agresyviausiai Europoje investuoja į gynybą. Rūpinasi demografija. Pritraukia verslus ir darbuotojus, taip pat ir iš Lietuvos. Parduoda dyzelį mūsų vežėjams ir surenka jų sumokėtus mokesčius savo biudžetui.
Ir dabar žinios, kad šeimos su vaikais ten moka nulinį pajamų mokestį. Kai pas mus progresinį“, – komentuoja M. Busila.
Jam antrina skaitmeninių produktų architektas, investuotojas Aurimas Levickas
„0 proc. Iki 140 000 zlotų per metus – lygiai nulis. Vidutinė lenkiška šeima sutaupys apie 235 eurų per mėnesį. Ar ne laikas ir mums mokesčius supaprastinti?“ – klausia jis.
Dėl nulinio GPM daugiavaikėms šeimoms – skirtingi vertinimai
Lenkijos prezidentas pernai gruodį pasirašė įstatymą, pagal kurį šeimos, auginančios du ar daugiau vaikų ir uždirbančios iki 140 tūkst. zlotų (iki maždaug 33 tūkst. eurų) per metus arba maždaug iki 2,7 tūkst. Eur/mėn., nebemokėtų jokio pajamų mokesčio.
Taip siekiama paremti šeimas, padidinti jų pajamas ir paskatinti gimstamumą. Skaičiuojama, kad dėl šios lengvatos vidutinė Lenkijos šeima kas mėnesį turėtų sutaupyti apie 1 tūkst. zlotų (235 eurus), rašė portalas „Euronews“.
Naujienų portalas tv3.lt dar gruodžio mėnesį pasidomėjo, ar tokia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata galėtų būti įvedama ir Lietuvoje.
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) pirmininkė Violeta Vasiliauskienė tokį Lenkijos sprendimą vertino teigiamai. Anot jos, vaikus auginantys asmenys patiria daug daugiau išlaidų, nei vaikų neturintys gyventojai, todėl visos priemonės, remiančios šeimas, šiuolaikinėje visuomenėje yra gyvybiškai būtinos ir turėtų būti svarstomos.
V. Vasiliauskienė vardijo, kad tokių priemonių gali būti įvairių: nuo požiūro į santuoką ir šeimą keitimo, mamų „neišmetimo“ iš „Sodros“ stažo auginant vaiką, darželių ir mokyklų pasiekiamumo didinimo iki būrelių kainų kontrolės, GPM lengvatos ar lankstesnio darbo grafiko tėvams.
Pašnekovės teigimu, svarbu įsivertinti, kurios priemonės labiausiai padeda šeimai, paveikia vaikų skaičių, ir jų nuosekliai laikytis.
Tuo metu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto asistentė bei mokslo darbuotoja dr. Dovilė Galdauskaitė atkreipė dėmesį, kad vien finansinių paskatų gimstamumui didinti nepakanka – šeimai palanki politika turi būti kuriama kompleksiškai.
Pavyzdžiui., turi būti sukurta aplinka, kuri neverstų rinktis tik vieno iš trijų – karjeros, asmeninio gyvenimo arba vaikų, o užtikrintų darbo, laisvalaikio, laiko sau ir šeimai derinimą.
Taip pat turi būti sudarytos palankios sąlygos skirtingo socialinio–ekonominio statuso šeimoms, sukurtas ikimokyklinių, ypač – vaikų iki 3 metų amžiaus priežiūros ir ugdymo paslaugų tinklas ir pan.:
„Mokslininkų visuotinai pripažinta, kad kuriant efektyvią šeimos politiką svarbiausia yra siekis ne tik didinti gimstamumą, bet ir užtikrinti vaikų bei šeimų gerovę, sudarant palankias sąlygas darbo bei asmeninio gyvenimo derinimui.“
Finansų ministerija: dėl tokios priemonės nukentėtų biudžetas
Tuo metu Finansų ministerija pažymėjo, kad Lietuvoje vietoje GPM lengvatos tėvams yra taikoma alternatyvi finansinės paramos priemonė – vaiko pinigai.
„Kiekvienam vaikui iš valstybės biudžeto šiemet mokama 122,5 euro išmoka per mėnesį. Šiam tikslui 2025 m. numatyta 864,3 mln. eurų.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. išmoką vaikui numatoma padidinti iki 129,5 euro, tam planuojama išleisti 907,8 mln. eurų“, – vardijo ministerija.
Ji paminėjo, kad nuo 2027 m. bus taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) gaunantiems darbo pajamas arba papildomas pajamų mokesčio kreditas gaunantiems individualios veiklos pajamas, tėvams, auginantiems vaikus.
Pasak ministerijos, papildomas NPD bus 1 044 eurų dydžio, o papildomas pajamų mokesčio kreditas sudarys 208,8 euro už kiekvieną auginamą vaiką metams.
Dėl šių priemonių taikymo tėvams, auginantiems vaikus, GPM pajamų į biudžetą bus gauta 87,9 mln. eurų mažiau.
„Pažymime, kad priemonės, kokią įsivedė Lenkija, taikymas Lietuvoje sąlygotų reikšmingą pajamų iš GPM netekimą.
Preliminariu vertinimu, jei Lietuvoje asmenims, auginantiems 2 ir daugiau vaikų, pajamoms iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (2 VDU šeimai) būtų taikomas nulinis GPM tarifas, per metus GPM netekimai galėtų sudaryti apie 981 mln. eurų (1,1 proc. bendrojo vidaus produkto)“ – skaičiavo Finansų ministerija.
Nausėda irgi siūlė 0 proc. GPM – štai kokios sąlygos
Pernai lapkritį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė kelias idėjas, kaip paskatinti jaunus žmonės susilaukti vaikų – ir ne po vieną, o po du ar daugiau.
Pirmasis pasiūlymas – taikyti 0 proc. GPM tarifą gimus antram ir trečiam vaikui. Tai iš esmės labai panašus siūlymas, kaip ir Lenkijoje.
„Šią lengvatą būtų galima taikyti terminuotai į priekį 5 metus socialiai atsakingu būdu, tai yra taikant atlyginimo dalį iki vieno vidutinio atlyginimo. Lengvata galėtų galioti už naujagimius, gimusius preliminariai nuo įstatymo įsigaliojimo 5 m. į priekį, sakykime, iki 2032–2033 m.“, – tuomet komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Šios lengvatos naudą kaip sąlyginį kreditą tėvai galėtų materialiai realizuoti per kur kas ilgesnį laikotarpį, tai yra iki 2040 m. Tokiu būdu paskata elgsenai veiktų iš karto, o fiskalinis efektas išsitęstų per gerokai ilgesnį laikotarpį, iki 2040 m. Be abejo, tai yra gerokai priimtiniau biudžetui“, – kalbėjo jis.
Antras pasiūlymas – įvesti nuolatines pelno mokesčio paskatas darbdaviams įdarbinant asmenis, turinčius du ir daugiau vaikų.
„Su tokiais darbuotojais susietos darbo užmokesčio išlaidos galėtų būti ne vieną, o pusantro karto atskaitomos apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį“, – teigė šalies vadovo patarėjas.
„Tai prisidėtų prie geresnių vaikus auginančių tėvų įsidarbinimo darbo rinkoje galimybių, nes įmonės turėtų papildomų paskatų tai daryti. Biudžeto netekimo prasme manytume, kad tokia paskata galėtų būti arti neutraliam fiskaliniam rezultatui“, – dėstė jis.
Trečiasis pasiūlymas skirtas mamoms, kurios kaupia darbo stažą.
„Siūloma, kad socialinio draudimo bazės nėštumo ir gimdymo atostogoms grindys galėtų būti nustatytos tokios, kokios taikomos ir gaunančiam bent jau minimalią algą“, – komentavo V. Augustinavičius.
Siūlė skatinti sąmoningumą, didinti būsto prieinamumą
Ketvirta šalies vadovo idėja – šalia vienkartinės išmokos gimus vaikui leisti jaunoms mamoms susigrąžinti dalį už studijas susimokėtų įmokų. Tai, anot V. augustinavičiaus, galima padaryti ir dalinių paskolų už studijas nurašymo forma.
Penktasis siūlymas – didinti būsto, ypač municipalinio (savivaldybės), prieinamumą jaunoms šeimoms. Prezidento nuomone, Nacionalinis plėtros bankas čia turėtų vaidinti reikšmingą vaidmenį kaip kredituotojas, savivaldybės – veikti kaip municipalinio būsto vystytojai.
Šeimoms su vaikais būtų galima sumodeliuoti teisę į tam tikrą išperkamąją nuomą, ypač taikant būstui regionuose, kalbėjo kalbėjo V. Augustinavičius.
Kadangi viena iš gyventojų įvardijamų priežasčių nesusilaukti vaikų yra laisvės noras ir pokyčių vengimas, valdžia pažadėjo siekti didinti žmonių sąmoningumą.
„Sąmoningumo kampanija yra daugiau nei būtina, skatinant gimstamumą. Socialinės normos šalyje pasikeitę kaip ir kitose šalyse. Praeityje Lietuvoje yra įvykę sėkmingų sąmoningumo didinimo kampanijų kitose srityse“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
„Prezidento nuomone, intensyvių sąmoningumo kampanijų vystymas skatinant gimstamumą Lietuvai yra labai būtinas šiuo metu“, – sakė V. Augustinavičius.
Atsakė, kodėl žmonės nenori susilaukti vaikų
52 proc. Lietuvos gyventojų demografinę padėtį vertina blogai, rodo naujausia reprezentatyvi apklausa, kurią asociacijos „Auginu Lietuvą“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.
„Tai rodo ne tik kylantį nerimą, bet ir tai, kad šeimos nesijaučia saugios kurti šeimų“, – nurodė „Auginu Lietuvą“ įkūrėja Asta Speičytė-Radzevičienė.
Ji įvardijo priežastis, kodėl lietuviai pasirenka neturėti vaikų arba atidėti šeimos planavimą.
„Pagrindinė priežastis – finansinio stabilumo trūkumas, partnerio ir santykių stabilumo stoka, noras turėti daugiau laisvės: keliauti, siekti asmeninių tikslų. Apskritai žmonės bijo daryti pokytį gyvenime ir įvardijo sunkumus derinant šeimą su savo karjera“, – teigė ji.
Tyrimo rezultatai, anot A. Speičytės-Radzevičienės, atskleidė, kad sprendimo susilaukti vaikų lemia ne tik asmeninės aplinkybės, bet ir tai, kiek valstybė investuoja į šeimas ir kuria joms palankią aplinką.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje gimė rekordiškai mažas skaičius vaikų – tik apie 19 tūkst. Išankstiniai šių metų rodikliai rodo, kad 2025 m. situacija bus ne geresnė.
Visgi sociologai ragina atkreipti dėmesį į kitus rodiklius. Pirmiausia, vaikus gimdo moterys, kurios pačios gimė mažėjant gyventojų skaičiui, antra – tos moterys per gyvenimą pagimdo vidutiniškai tik po vieną vaiką.
Finansinis nestabilumas, globalios grėsmės (pandemija, karas, klimato kaita) ir pasikeitęs požiūris į šeimą lemia, kad moterys nenori turėti daugiau nei vieną vaiką, gimdo vėliau, o dalis iš jų pasirenka visai neturėti atžalų.
Kiekvienai vaisingai moteriai reikėtų pagimdyti bent po du vaikus
Kalbant apie demografiją svarbūs keli rodikliai. Dažnai minimas gimusių vaikų skaičius yra absoliutus rodiklis, kuris parodo, kiek tais metais gimė naujagimių.
Kitas rodiklis yra suminis gimstamumas. Jis parodo, kiek vaikų vidutiniškai tenka vienai reproduktyvaus amžiaus moteriai. Deja, šis rodiklis irgi mažėja, bet ne tik Lietuvoje.
„Pastaruoju metu jis mažėja visur Europoje arba daugelyje Europos šalių, ir Lietuvoje jis mažėja, ir jis tikrai yra žemas – 1,1–1,2, mūsų kaimyninėse šalyse taip pat labai panašūs rodikliai“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo demografas Daumantas Stumbrys.
Gimstamumas rodo, kad viena lietuvė, kuri gali susilaukti vaikų, pagimdo vidutiniškai po vieną vaiką, nors siekiant natūralios kartų kaitos reikėtų pagimdyti po du. Šiuo aspektu Lietuva ne itin išsiskiria iš kitų šalių: Europos vidurkis yra 1,5 vaiko, Lietuvos – 1,4.
Tiesa, mes nežinome ar tai susiję su pirmo ir paskesnio vaiko susilaukimo atidėjimu, ar moterys, kurios nepagimdė, taip ir nebeturės vaikų.
„Tikėtina, kad dalis jų dar susilauks tų vaikų, ir tas vadinamas kartų gimstamumo rodiklis, tikėtina, bus didesnis. Laikui bėgant moterys, prieš sulaukdamos reproduktyvaus amžiaus pabaigos (skaičiuojama apie 44 metus), priima sprendimą: arba susilaukti vaikų dabar, arba paskui tokios galimybės jau nebebus“, – sakė demografas.
„Mes ir matome tą slinktį, kai pirmo vaiko arba apskritai vaikų susilaukimo amžius didėja – tai yra susiję su suminio gimstamumo rodiklio mažėjimu, nes moterys atideda, bet yra toks lūkestis, kad dalis jų susilauks“, – pridūrė D. Stumbrys.
Jis primena, kad panašus fenomenas vyko ir 2002–2003 m., kai suminis gimstamumo rodiklis buvo sumažėjęs iki labai panašaus lygio, koks yra dabar. Per kelerius metus šis skirtumas buvo „kompensuotas“ – dalis moterų visgi susilaukė vaikų, tik vėliau, kai buvo labiau užtikrintos.
Mat užtikrintumas, anot demografo, yra svarbus veiksnys kuriant šeimą: „Mes turime tokius trumpalaikius veiksnius, kurie paveikia moterų sprendimą susilaukti vaikų. Viena vertus, tai yra ilgalaikiai veiksniai, bet šiuo metu mes aptariame bendrą vardiklį – neužtikrintumą.
Demografai kalba apie kompleksą veiksnių – tai būtų ir karas, ir COVID-19 pandemija su savo apribojimais, ir palūkanų krizė – tai yra išaugusios išlaidos. Visi šitie veiksniai susideda, ir tai įvardinama kaip neužtikrintumas, kuris ir sąlygoja gimusių vaikų skaičiaus ir suminio gimstamumo rodiklio mažėjimą.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
