Ragina šias išmokas padidinti bent iki 884 eurų: „Rizikuojame išnykti kaip tauta“

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Neturiu stažo ir negausiu išmokų“ – net jei pajamos mažos, parama gali nepriklausyti?

„Jei pradėsi dirbti, išmoka gali dingti“: dėl darbo – mažesnės pajamos?

Pensijų priedai: gruodį „Sodra“ papildomai išmokėjo ir po 370 eurų

Todėl vis dažniau keliami klausimai, ar dabartinė parama šeimoms yra pakankama ir ką gali daryti valstybė, kad paskatintų gimstamumo didėjimą.

Lietuvių tauta ant išnykimo ribos?

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinių tinklų paskyroje atkreipė dėmesį į vieną didžiausių šių dienų Lietuvos problemų – mažą gimstamumą. 

Anot ekonomisto, Lietuvos gimstamumo krizė, kurią galima vadinti ir demografine savižudybe, reikalauja nedelsiant imtis drastiškų veiksmų gimstamumui didinti.

Jis pabrėžė, kad jei nieko nedarysime – rizikuojame išnykti kaip tauta.

„Lietuvoje 2025 metais suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki rekordiškai žemo lygio – 1,0. Tai reiškia, kad jei gimstamumo rodiklis išliks toks, koks buvo 2025 metais, viena moteris per savo gyvenimą pagimdys vos vieną vaiką, o siekiant užtikrinti kartų kaitą ir stabilų gyventojų skaičių, šis rodiklis turėtų siekti 2,1.

Esant tokiam žemam gimstamumo rodikliui nepadės ir imigracija, nes kasmet imigrantų turėtų atvykti daugiau nei gimsta lietuvių, tad tokiu atveju lietuviai ilgainiui taptų svetimi savo šalyje. Tad ką daryti?“ – kėlė klausimą Ž. Mauricas.

+1

Reikia dvigubai padidinti išmokas

Visų pirma, jis siūlytų kone padvigubinti vaiko priežiūros išmokas.

Ekonomistas pažymi, kad šiuo metu gimus vaikui, „Sodra“ dvejus metus (galima pasirinkti ir trumpesnį – 1,5 metų terminą) tėvams moka išmokas, tačiau jos yra akivaizdžiai per mažos.

„Tad vaiko gimimas tampa didele finansine našta šeimoms, dažnai jas nublokšdamas žemiau skurdo ribos.

Pavyzdžiui, pagal esamą sistemą, minimalų darbo užmokestį uždirbusi mama / uždirbęs tėvas gimus vaikui gauna vos 442 eurų mėnesinę išmoką – kaip įmanoma išlaikyti save ir naujagimį už tokią sumą? Tad siūlyčiau minimalią išmoką padvigubinti iki 884 eurų (priminsiu, kad skurdo rizikos riba Lietuvoje 2026 metais siekia ~800 eurų)“ – paaiškino ekonomistas.

Anot jo, esama sistema taip pat ydinga tuo, kad yra taikomos labai žemos išmokų lubos. Dėl to 3000–6000 eurų uždirbusi mama / uždirbęs tėvas antraisiais vaiko metais gauna vos 1145 eurų išmoką. 

„Kaip už tokią sumą išgyventi dideliame mieste, pavyzdžiui, Vilniuje mokant 900 eurų per mėnesį už buto nuomą (arba būsto paskolos įmoką)? Ar tokio dydžio išmoka nėra pasityčiojimas iš sąžiningai mokesčius mokančių aukštos kvalifikacijos specialistų?

Tad siūlyčiau padidinti išmokų lubas nuo 2 VDU iki 4 VDU (6000 eurų per mėn.), tokiu būdu paskatinant aukštesnes pajamas gaunančias šeimas susilaukti vaikų (tai taip pat padidintų vyrų įsitraukimą į vaikų auginimo procesą, nes dėl žemų išmokų lubų vyrai vengia eiti vaiko priežiūros atostogų. Mamos sudaro apie 75 proc., o vyrai – 25 proc. „atostogaujančiųjų“)“ – komentavo Ž. Mauricas.

Ar Lietuva gali sau leisti tokius pokyčius?

Visgi pagrindiniu klausimu išlieka tai, ar Lietuva gali sau leisti įgyvendinti tokius pokyčius.

Ž. Mauricas neabejoja, kad taip, nes dėl mažėjančio gimusių vaikų skaičiaus (2015 metais Lietuvoje gimė 30,1 tūkst. vaikų, o 2025 metais – vos 17,5 tūkst.) susidarė milžiniškas motinystės socialinio draudimo biudžeto perteklius (į jį įeina vaiko priežiūros bei motinystės / tėvystės išmokos).

„Iki 2020 metų motinystės socialinio draudimo biudžetas buvo šiek tiek deficitinis, tačiau nuo 2021 metų jis tapo perteklinis, o dėl drastiško gimstamumo mažėjimo pastaraisiais metais jis ženkliai išaugo, pavyzdžiui, 2024 m. perteklius išaugo iki 149 mln. eurų, 2025 m. – iki 213 mln. eurų, o 2026 m., planuojama, dar labiau išaugs – iki 243 mln. eurų (įmokos – 731 mln. eurų, išmokos – 488 mln. eurų).

Kitaip tariant, mes šiandien džiaugiamės biudžeto pertekliumi ateities kartų sąskaita. Ar tikrai verta tai daryti?“ – kėlė klausimą ekonomistas.

Jo nuomone, taupyti tikrai neverta, nes net ir kone padvigubinus vaiko priežiūros išmokas, motinystės socialinio draudimo biudžetas taptų tik nežymiai deficitinis (arba visai nedeficitinis, jei šiais metais gimusių vaikų skaičius dar labiau sumažės).

Pasak ekonomisto, dėl tokių pokyčių tiesiog pranyktų dėl žemo gimstamumo susidaręs reikšmingas biudžeto perteklius.

„Be to, mums reikėtų toleruoti ir šiokį tokį biudžeto deficitą – bent tol, kol gimstamumo rodikliai neišaugs iki 1,5 (o idealiu atveju – iki 2,1).

Moksliniai tyrimai rodo, kad kosmetiniai pakeitimai iš esmės nepakeičia gimstamumo rodiklių, tačiau radikalūs, kokius siūlau, pokyčiai turi galimybę ženkliai padidinti gimstamumo rodiklius. Tad manau, kad verta pabandyti. Ką manote jūs?“, – į gyventojus kreipėsi jis.