Tad gimstamumo rodikliai Lietuvoje ir toliau mažėja taip, kad po keliasdešimties metų Lietuvos gali ir nebelikti.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Devynerių metų šuneliai Hesė ir Hugo Simonos namus pasiekė iš prieglaudos, o šiandien jie – neatsiejama jos šeimos dalis. Nors atsakomybių netrūksta, mergina sako, kad rūpintis augintiniais jai – vienas didžiausių malonumų.
„Dažniausiai tie meilūs žodžiai yra liurbis ir taip toliau. „Mergytė“ vadinu – visi šunys turi pravardes. Priežiūra man tai nėra problema – tam įsigijau šunis, kad galėčiau juos vedžioti, dresuoti ir galėčiau visur eiti“, – sakė Hugo ir Hesės šeimininkė Simona.
Simona su Hugo ir Hese kartu vyksta į treniruotes, leidžiasi į keliones ir dalijasi kasdienybe. Tačiau apie vaikus Simona, kaip pati sako, kol kas negalvoja.
„Vaikų aš niekada nenorėjau. Nežinau, ar yra toks dalykas „motinystės instinktas“, dėl ko žmonės nori vaikų. Juokingas dalykas, kad apie gimstamumo didinimą dažniausiai kalba vyrai, kai 100 procentų naštos išnešiojant vaiką ir didžioji dalis naštos auginant vaiką tenka moterims“, – pastebėjo Simona.
Vietoje vaiko jaunimas priglaudžia augintinį
O kad vis daugiau jaunų porų šeimyninį gyvenimą pradeda su augintiniu ar net jį renkasi vietoje kūdikio, pastebi ir gyvūnų globos įstaigos.
„Labai dažnai sako: „Įsivaikinti norim kačiuką ar šuniuką ir suteikti namus“. Ir taip, aišku, iš tikrųjų, mes džiaugiamės, kad yra toks požiūris ir kad gyvūnas tampa šeimos nariu“, – pasakojo VšĮ „Beglobis“ vadovė Danutė Navickienė.
Tokią tendenciją mato ir kalbinti praeiviai:
„Pas mus iš pradžių, pavyzdžiui, gyvūnai, o paskui galvojom apie tuos vaikus“, – sakė moteris.
„Mes tą pastebime ir savų žmonių aplinkoje – turi vaikus, bet anūkų neturi ir jau yra pensinio amžiaus ir nebesitiki sulaukti. Tas, aišku, liūdina“, – minėjo kita gyventoja.
„Reikia Lietuvoje daugiau vaikučių, manau. Ne gyvūnų. Gyvūnų visada užteks. Tai, manau, kad blogai“, – aiškino vyras.
„Vis tiek vaikas automatiškai eina kalba ne tik apie maitinimą, bet apie jo fizinę būklę, jį auginti kaip žmogų“, – minėjo mergina.
Kai kurie gyventojai baiminasi dėl Lietuvos ateities
„Yra toks posakis dažnai sakomas, kad „lengvi laikai sukuria silpnus žmones“. Tai va aš galvoju, kad tai yra silpnumas jaunimo“, – sakė moteris.
„Šiuolaikinis jaunimas vengia atsakomybės. Galvoja, kad su gyvūnais paprasčiau bus“, – minėjo gyventoja.
„Jie nori gyventi, nieko naujo nepasakysiu, šiandien labai gerai, viską turėti, viską pasiekti“, – kalbėjo vyras.
Per tris dešimtmečius gimstamumas Lietuvoje smuko daugiau nei tris kartus – nuo 57 tūkst. naujagimių 1990-aisiais iki 17 tūkst. pernai. Pasak psichologų, dažnai jaunimas vaikų atsisako dėl to, kad tai jiems atrodo tiesiog per sunku ir brangu – didelės būsto išlaidos, pakilusios prekių kainos. Taip pat prioritetą teikia karjerai.
„Labai gal nemaloniai nuskambės, bet, vis dėlto, labiausiai matyčiau savanaudiškumą, nes gyvūnas yra patogiau. Vaikai yra išlaidos – visada mama iškrenta, nebegali dalyvauti metus, du tai minimum tame socialiniame gyvenime“, – aiškino psichologas Edvardas Šidlauskas.
„Nei šuo, nei katinas nemokės „Sodros“ mokesčių, nė šuo, nė katinas nesukurs tokio emocinio ryšio, kurį sukuria žmogus“, – kalbėjo Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga.
Anot psichologų, žmonės nebemoka bendrauti
Psichologai pastebi ir kitą bėdą – dėl tobulėjančių technologijų ir virtualių erdvių žmonės tiesiog tampa vis labiau asocialūs.
„Yra jau iššūkis pakviesti merginą į pasimatymą – jau nebemoka, nebežino, kaip tai daryti. Galbūt ir tas atsakymas, kad ta virtualybė užvaldo ir, kaip sakant... Nu, taip žiauriai pasakysiu, bet pornografija nužudo meilę“, – sakė E. Šidlauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikino, kad jau dabar yra labai daug skatinimo priemonių – išmokų, vaiko pinigų. Ministrė buvo susitikusi ir su Prezidentu aptarti, kaip didinti gimstamumą Lietuvoje, tačiau valstybės vadovo siūlymai, panašu, kad nepasistūmėjo.
„Žiūrėkite, biudžete yra viskas sudėliota, kaip padidintos visos išmokos. Mes planuojame šeimos akciją, raginti žmones, kad jie pagalvotų apie šeimos pagausėjimą“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
„Galėtumėme gal tam tikrų priekaištų pasakyti didesnių miestų merams, savivaldai, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti infrastruktūrai – darželių kūrimui“, – pridūrė ji.
O prognozės – niūrios – Valstybės duomenų agentūros ir Demografinių tyrimų centras skaičiuoja, kad 2100 metais pasaulį išvys vos 15 tūkst. naujagimių Lietuvoje.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
