Lenkijos prezidentas neseniai pasirašė įstatymą, pagal kurį šeimos, auginančios 2 ar daugiau vaikų ir uždirbančios iki 140 tūkst. zlotų (iki maždaug 33 tūkst. eurų) per metus arba maždaug iki 2,7 tūkst. Eur/mėn., nebemokėtų jokio pajamų mokesčio.
Taip siekiama paremti šeimas, padidinti jų pajamas ir paskatinti gimstamumą. Skaičiuojama, kad dėl šios lengvatos vidutinė Lenkijos šeima kas mėnesį turėtų sutaupyti apie 1 tūkst. zlotų (235 eurus), rašo portalas „Euronews“.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar tokia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata galėtų būti įvedama ir Lietuvoje.
Ar pritartų tėvams Lietuvoje netaikyti GPM?
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) pirmininkė Violeta Vasiliauskienė tokį Lenkijos sprendimą vertina teigiamai.
Anot jos, vaikus auginantys asmenys patiria daug daugiau išlaidų, nei vaikų neturintys gyventojai, todėl visos priemonės, remiančios šeimas, šiuolaikinėje visuomenėje yra gyvybiškai būtinos ir turėtų būti svarstomos.
V. Vasiliauskienė vardijo, kad tokių priemonių gali būti įvairių: nuo požiūro į santuoką ir šeimą keitimo, mamų „neišmetimo“ iš „Sodros“ stažo auginant vaiką, darželių ir mokyklų pasiekiamumo didinimo iki būrelių kainų kontrolės, GPM lengvatos ar lankstesnio darbo grafiko tėvams.
Pašnekovės teigimu, svarbu įsivertinti, kurios priemonės labiausiai padeda šeimai, paveikia vaikų skaičių, ir jų nuosekliai laikytis.
Tuo metu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto asistentė bei mokslo darbuotoja dr. Dovilė Galdauskaitė atkreipė dėmesį, kad vien finansinių paskatų gimstamumui didinti nepakanka – šeimai palanki politika turi būti kuriama kompleksiškai.
Pvz., turi būti sukurta aplinka, kuri neverstų rinktis tik vieno iš trijų – karjeros, asmeninio gyvenimo arba vaikų, o užtikrintų darbo, laisvalaikio, laiko sau ir šeimai derinimą.
Taip pat turi būti sudarytos palankios sąlygos skirtingo socialinio–ekonominio statuso šeimoms, sukurtas ikimokyklinių, ypač – vaikų iki 3 metų amžiaus priežiūros ir ugdymo paslaugų tinklas ir pan.:
„Mokslininkų visuotinai pripažinta, kad kuriant efektyvią šeimos politiką svarbiausia yra siekis ne tik didinti gimstamumą, bet ir užtikrinti vaikų bei šeimų gerovę, sudarant palankias sąlygas darbo bei asmeninio gyvenimo derinimui.“
Lengvatos tėvams Lietuvoje – štai kiek kainuoja
Tuo metu Finansų ministerija pažymėjo, kad Lietuvoje vietoje GPM lengvatos tėvams yra taikoma alternatyvi finansinės paramos priemonė – vaiko pinigai.
„Kiekvienam vaikui iš valstybės biudžeto šiemet mokama 122,5 euro išmoka per mėnesį. Šiam tikslui 2025 m. numatyta 864,3 mln. eurų.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. išmoką vaikui numatoma padidinti iki 129,5 euro, tam planuojama išleisti 907,8 mln. eurų“, – vardijo ministerija.
Ji paminėjo, kad nuo 2027 m. bus taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) gaunantiems darbo pajamas arba papildomas pajamų mokesčio kreditas gaunantiems individualios veiklos pajamas, tėvams, auginantiems vaikus.
Pasak ministerijos, papildomas NPD bus 1 044 eurų dydžio, o papildomas pajamų mokesčio kreditas sudarys 208,8 euro už kiekvieną auginamą vaiką metams.
Dėl šių priemonių taikymo tėvams, auginantiems vaikus, GPM pajamų į biudžetą bus gauta 87,9 mln. eurų mažiau.
„Pažymime, kad priemonės, kokią įsivedė Lenkija, taikymas Lietuvoje sąlygotų reikšmingą pajamų iš GPM netekimą.
Preliminariu vertinimu, jei Lietuvoje asmenims, auginantiems 2 ir daugiau vaikų, pajamoms iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (2 VDU šeimai) būtų taikomas nulinis GPM tarifas, per metus GPM netekimai galėtų sudaryti apie 981 mln. eurų (1,1 proc. bendrojo vidaus produkto)“ – skaičiavo Finansų ministerija.
Lietuviai susilaukia 3 kartus mažiau vaikų?
Vis tik NŠTA pirmininkė neslėpė apmaudo, kad norma atrodžiusio antro vaiko susilaukimas visuomenėje dabar turi būti skatinamas.
Ji paminėjo, kad, Valstybės duomenų agentūros 2024 m. duomenimis, 1994 m. gimė 42 376 vaikai, 2001 m. – 31 185 vaikai, o 2023 m. – tik 20 623 vaikai, kai buvo pasiektas mažiausias gimstamumo rodiklis istorijoje.
D. Galdauskaitė pridūrė, kad 2024 m. gimė 19 086 kūdikiai, o tai yra beveik 3 kartus mažiau nei 1990 m., kai gimusiųjų buvo 56 868.
„Man atrodo, niekada taip gerai negyvenome, kaip pastaruoju metu, tačiau kažkodėl gimstamumas tik mažėja. Mažėja sudaromų santuokų, žmonės nesiryžta / nenori įsipareigoti, tuokiasi vis vėlesniame amžiuje.
Įsigalėjo patogumo kultas, norime pagyventi sau, užsidirbti namui, viską išbandyti prieš susilaukiant vaikų. O paskui jų susilaukti tampa vis sunkiau. Nepopuliarios darosi nuostatos dėl pasiaukojimo, atsakomybės prisiėmimo, įsipareigojimo kitam žmogui“, – vardijo V. Vasiliauskienė.
O D. Galdauskaitė atkreipė dėmesį, kad gimstamumas yra tik vienas iš trijų pagrindinių procesų, turinčių įtakos gyventojų skaičiaus pokyčiams – dar yra mirtingumas ir migracija:
„Nuo 1992 m. Lietuvos gyventojų skaičius mažėjo iki pat 2020 m., ir tai labiausiai lėmė migracija, nors visą šį laiką, kaip ir iki šiol, mirtingumas buvo didesnis už gimstamumą.“
Kodėl Lietuvoje mažėja gimstamumas?
Vilniaus universiteto mokslininkės teigimu, gimstamumą veikia labai daug veiksnių. Pvz., kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, gyventojai atidėjo santuoką ir vaikus dėl neapibrėžtumo, ekonominio nuosmūkio.
Vėliau prie to prisidėjo moderni kontracepcija, vakarietiškos vertybės, skatinančios laisvę rinktis, skirti laiko sau, karjerai ir t. t.
D. Galdauskaitė skaičiuoja, kad 1990 m. vidutinis mamos amžius gimdant pirmą vaiką buvo 23,3 metai, 2024 m. – 28,7 metai. O vaikų, gimusių ne santuokoje, dalis 1990–2024 m. padidėjo nuo 7 proc. iki 28 proc.
Sociologė–demografė vardijo, kad prie mažo gimstamumo taip pat prisideda ir įtempta geopolitinė situacija, sprendimas neturėti vaikų siekiant savirealizacijos, lyčių lygybė, vaiko išlaikymo kainos, verslo požiūris į šeimas ir pan.
Dėl to, mokslininkės nuomone, reikėtų detalių tyrimų, kurie padėtų įvertinti vaikų (ne)susilaukimo priežastis, atskleistų skirtingų porų lūkesčius:
„Taip pat gimstamumo diskurse turėtų būti labiau „matomi ir girdimi“ vyrai bei jų perspektyva, nes šiuo metu vaikų susilaukimą labai glaudžiai siejame su moterimis, o ne su poros pasirinkimais.“
