Specialistės papasakojo, kokie simptomai šiemet būdingi gripui ir COVID-19, kokiems pacientams susirgti yra rizikingiausia, kaip stiprinti imunitetą rudenį ir malšinti jau pasireiškusius simptomus, bei atskleidė, kada iš tiesų yra tinkamiausias laikas skiepytis.
Skonio ir uoslės praradimas pasitaiko rečiau
„Šiemet COVID-19 dažniausiai pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų simptomais – stipriu gerklės skausmu, kosuliu, nosies užgulimu, sloga, nuovargiu ir karščiavimu. Naujesni viruso variantai dažnai sukelia itin aštrų gerklės skausmą ir balso prikimimą. Skonio ar uoslės praradimas, kuris buvo būdingas ankstesnėms viruso versijoms, dabar pasitaiko retai“, – teigia BENU vaistininkė Diana Saltanavičienė.
Jai pritaria šeimos bei vidaus ligų gydytoja Rūta Maciulevičienė. Pasak jos, skonio ir uoslės praradimas vis dar gali būti COVID-19 infekcijos požymis, tačiau naujesnės viruso atmainos, vakcinacijos bei persirgimai populiacijoje suformavo imunitetą, todėl šiuo metu dominuoja kiti simptomai.
„Vis dėlto, uoslės ar skonio sutrikimai išlieka kliniškai reikšmingi: šiemet atliktas tyrimas atskleidė, kad net po infekcijos praėjus beveik dvejiems metams, apie 80 proc. tiriamųjų vis dar turėjo tam tikrą uoslės funkcijos sutrikimą, net jei jis buvo dalinis ar nežymus“, – sako R. Maciulevičienė.
Didžiausios rizikos grupės
Anot D. Saltanavičienės, skirtingai nei ankstesniais metais, dabartinės infekcijos rečiau pažeidžia plaučius, todėl rečiau sukelia sunkų kvėpavimo nepakankamumą. Tačiau užsikrėtus vis tiek yra svarbu stebėti simptomus ir testuotis, nes COVID-19 vis dar gali būti pavojingas silpnesnės sveikatos žmonėms.
Didžiausią riziką sunkiai sirgti sezoniniu gripu ar COVID-19 turi vyresnio amžiaus žmonės, kūdikiai, nėščiosios bei lėtinėmis ligomis sergantys ar imunosupresuoti pacientai.
„Šioms grupėms infekcija dažniau sukelia komplikacijas – plaučių uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą ar širdies ligų paūmėjimus, todėl šiems žmonėms ypač svarbi profilaktika bei vakcinacija“, – pabrėžia R. Maciulevičienė.
Lengva sumaišyti su gripu, tik gripas smogia staigiau
Pasak D. Saltanavičienės, COVID-19 simptomus šiemet nesunku sumaišyti su gripo ar net paprasto peršalimo simptomais, nes susirgimai prasideda panašiai – pasireiškia karščiavimu, kosuliu, gerklės skausmu, nosies užgulimu, galvos ir raumenų skausmais, bendru nuovargiu.
„Skirtumai tampa vis mažiau ryškūs, nes naujesni koronaviruso variantai dažniausiai paveikia viršutinius kvėpavimo takus, o ne plaučius. Vis dėlto, gripas dažniau prasideda staiga ir sukelia aukštą temperatūrą bei stiprų viso kūno skausmą, vadinamą kaulų „laužymu“, o COVID-19 kai kada išsiskiria itin stipriu gerklės skausmu ar balso prikimimu. Kadangi simptomai dažnai sutampa, vienintelis patikimas būdas atskirti šias infekcijas yra testavimas“, – sako vaistininkė.
Anot R. Maciulevičienės, 2025–2026 m. gripo sezono klinikiniai simptomai išlieka tipiški, tačiau kai kurie požymiai pasireiškia kiek švelnesne forma nei pernai: „Dažniausiai liga prasideda staigiu karščiavimu, šaltkrėčiu, stipriu silpnumu, galvos ir raumenų skausmais. Taip pat būdingi tokie negalavimai kaip gerklės skausmas, sausas kosulys, nosies užgulimas ar sloga. Vaikams šiemet kiek dažniau pastebimi virškinamojo trakto simptomai – vėmimas ir viduriavimas.“
Vakcinacijos svarba ir geriausias laikas skiepytis
Pasak D. Saltanavičienės, rudenį ypač svarbu stiprinti imunitetą ir pasiskiepyti nuo gripo bei koronaviruso, nes šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, o virusai lengviau plinta tarp žmonių. Be to, saulės šviesos ir vitamino D trūkumas silpnina organizmo apsaugines funkcijas, todėl infekcijos plinta greičiau ir dažniau sukelia komplikacijų.
„Skiepai nuo gripo ir COVID-19 reikšmingai sumažina sunkios ligos eigos ir komplikacijų riziką, – teigia R. Maciulevičienė. – Pasiskiepijusiems asmenims infekcija dažniausiai pasireiškia lengvesniais simptomais – trumpesne karščiavimo trukme, silpnesniu kosuliu, mažesniu nuovargiu – ir rečiau sukelia plaučių uždegimą, hospitalizaciją ar mirtį. Vakcinacija ypač svarbi vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, nes būtent jiems ji efektyviausiai mažina sunkių komplikacijų tikimybę.“
D. Saltanavičienė papildo, jog pasiskiepyti taip pat rekomenduojama sveikatos priežiūros darbuotojams ir tiems, kurie gyvena ar dirba kolektyvuose – šitaip sumažinamas virusų plitimas bendruomenėje.
„Geriausia skiepytis rudenį, kad organizmas spėtų įgyti imunitetą iki virusų plitimo piko, kuris dažniausiai būna gruodžio-vasario mėnesiais. Po skiepo imuninis atsakas susiformuoja maždaug per dvi savaites, todėl ankstyvas pasiruošimas suteikia stipriausią apsaugą. Per vėlu skiepytis praktiškai nebūna – net jei sezonas jau įsibėgėjęs, vakcina vis tiek sumažina sunkios ligos ir komplikacijų riziką“, – teigia D. Saltanavičienė.
Ji primena, jog pasiskiepyti galima ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir vaistinėse, turinčiose specialiai įrengtą skiepų kabinetą.
Preparatai imunitetui stiprinti ir simptomams malšinti
Anot vaistininkės, vaistinėse galima rasti daugybę priemonių, padedančių lengviau ištverti peršalimo, gripo ar COVID-19 simptomus. Karščiavimui ir skausmui malšinti tinka paracetamolis ar ibuprofenas, o nosies purškalai, pastilės gerklei bei sirupai nuo kosulio padeda palengvinti kvėpavimą ir gerklės dirginimą.
„Organizmo atsparumą stiprina vitaminai C, D, cinkas, selenas ir probiotikai, kurie palaiko normalią imuninės sistemos veiklą. Taip pat populiarūs augaliniai preparatai su ežiuole ar juoduoju šeivamedžiu, galintys padėti organizmui greičiau kovoti su infekcijomis. Tačiau šios priemonės nepakeičia vakcinų – jos tik padeda lengviau įveikti ligos simptomus ir pasiruošti šaltajam sezonui“, – sako D. Saltanavičienė.
