Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo sudaryti galimybę teismams išmokomis piktnaudžiavusioms nėščiosioms ir asmenims, auginantiems vaikus iki trejų metų amžiaus, neskirti laisvės atėmimo bausmės.
Valstybės vadovė, palaikydama Seimo iniciatyvą sušvelninti bausmes motinystės išmokomis piktnaudžiavusiems asmenims, pateikė Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūloma papildyti asmenų, kuriems gali būti taikomos švelnesnės bausmės, sąrašą.
Prezidentūros pranešimo spaudai teigimu, šis įstatymo pakeitimas suteiks teismams platesnes galimybes neskirti laisvės atėmimo bausmės mažiau pavojingiems kaltinamiesiems, jeigu nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, asmuo pripažįsta savo kaltę, padeda ikiteisminiam tyrimui ir sutinka atlyginti padarytą žalą.
Prezidentės įsitikinimu, šios įstatymo pataisos leis paskirti švelnesnes nei laisvės atėmimo bausmes galimai sukčiavusioms motinoms, tačiau nesudarys galimybių baudžiamosios atsakomybės išvengti kitiems, kur kas sunkesnius nusikaltimus padariusiems, asmenims.
Būtent toks pavojus, anot D. Grybauskaitės, slypėjo Seimo priimtose Baudžiamojo kodekso įstatymo pataisose, kurias Prezidentė grąžino Seimui svarstyti iš naujo.
"Jeigu būtų įsigaliojusios Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso įstatymo pataisos, švelninančios bausmes sukčiavimu kaltinamiems asmenims, atsakomybė būtų švelninama ne tik keliems šimtams sukčiavusių motinų, bet ir tūkstančiams pridėtinės vertės mokesčio grobstymu, stambiomis vagystėmis, turto prievartavimu ar iššvaistymu įtariamų asmenų. Tai neabejotinai pablogintų kriminogeninę situaciją šalyje", - teigia valstybės vadovė.
Prezidentė pritaria siekiui mažinti įkalintųjų skaičių, tačiau mano, kad pradėti reikia ne nuo sunkius nusikaltimus padariusių asmenų.
Generalinės prokuratūros duomenimis, praėjusiais metais teismams buvo perduotos 23 baudžiamosios bylos, kuriose pranešimai apie įtarimą apgaule įgijus teisę gauti didesnę "Sodros" motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą pateikti 46 asmenims. Tai ne vien mamos ir tėčiai, įtarimai sukčiavimu pareikšti ir darbdaviams - dažniausiai individualių įmonių savininkams, teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.
Prokurorų skaičiavimais, praėjusių metų pirmojo pusmečio duomenimis, bendra šiomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala "Sodros" biudžetui viršija 0,5 mln. (546 tūkst.) litų. Žala, kurią "Sodros" biudžetas būtų patyręs, jei nusikalstamos veikos nebūtų atskleistos ir neteisėtos išmokos būtų išmokėtos, siektų apie 1 mln. (959 tūkst.) litų.
Iš perduotų teismui bylų dvi bylos išnagrinėtos pirmos instancijos teisme. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamoji nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu du asmenys pripažinti kaltais dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo nuteisti dvejų metų laisvės atėmimo bausmėmis.