Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui darbdavių laukia pokyčiai

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui darbdavių laukia nauja prievolė, o darbuotojų – nauja pareiga. Visos didesnės įmonės turės išsirinkti darbo tarybas. Tokios tarybos galimos ir dabar, tačiau nėra populiarios.

Profsąjungos piktinasi – esą darbuotojams geriau atstovauja jos, o ne tarybos. Ekspertai stebisi, kodėl tarybų steigimas tapo prievole, o Seimo nariai pripažįsta, kad priimdami šią pataisą nelabai ir diskutavo.

Nuo kitų metų liepos susirinkimų įmonėse gali padaugėti, nes žmonės turės rinktis į darbo tarybas. Štai "Danske" banke tokia taryba jau yra, jos atstovai su darbdaviais sprendžia jiems aktualius klausimus. Tačiau darbo tarybų Lietuvoje kol kas mažai, kur kas populiaresnės – profsąjungos. O įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas numato, kad tarybos turės atsirasti visose įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 20 žmonių.

Profsąjungos žeria priekaištus

Darbo taryba su darbdaviu derina ir viršvalandžių, atostogų grafikus, su ja konsultuojamasi prieš priimant svarbius kolektyvui sprendimus ar prireikus mažinti etatus. Esminė tarybų pareiga – informuoti ir konsultuoti darbuotojus. Visgi kodėl tam neužtenka profsąjungų?

„Darbo taryba yra lengviau steigiama, paprastesnis dalykas. Galbūt tai buvo bandymas paskatinti darbuotojus turėti savo atstovus, tai tam tikrais atvejais naudinga ir darbdaviams, nes kai reikia tartis su darbuotojais, daug lengviau, kai turi atstovą“, - sakė teisininkė Jurgita Karvelė.

Šiuo metu į profsąjungas ar tarybas Lietuvoje susivieniję vos mažiau kaip 10 procentų samdomų darbuotojų. Profsąjungos valdžiai žeria priekaištus, kad einama ne tuo keliu.

Punktas nuleistas iš viršaus?

Profsąjungos išgyvena iš narių sunešamų įmokų, o tarybą finansuoja pats darbdavys. Įsigaliojus naujai tvarkai, kolektyve galės būti ir profsąjunga, ir darbo taryba. Profsąjungoms tai labai nepatinka, nes viršvalandžių ir atostogų derinimai pereis būtent į tarybų rankas.

Dar vienas dalykas, dėl kurio abejoja ir profsąjungos, ir teisininkai – kodėl sumanyta tarybas padaryti privalomas. Ką daryti, jeigu darbuotojai vienytis visai nenori?

REKLAMA

Algirdas Sysas neslepia, kad šis punktas nuleistas iš viršaus. Darbo kodekso rengėjai taip pasiūlė, o Seimo nariai, skubėdami priimti kodeksą, dėl tarybų beveik ir nediskutavo. Maža to, komisiją, kuri rinks tarybos narius, turi deleguoti darbdavys, o čia atsiveria erdvė spekuliacijoms.

Gali tekti mokėti baudą

Darbdaviai, kurie iki liepos pirmosios tarybų neįsteigs, turės mokėti baudą. Visgi teisininkė sako: atvejų, kai kolektyvas kreipiasi į teismą dėl darbdavio veiksmų, nėra daug. Tad ir prievolė kurti tarybas vien tam, kad pagelbėtų darbuotojams, abejotina.


Rašyti komentarą...
G
Gintaras
2016-09-20 00:16:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
Darbo taryba verslui labiau priimtina, todėl ir įteisino per prievartą jungtis. Profsąjunga apima daug įmonių, apjungia ir suvienija didesnį skaičių žmonių. O taryba tai kas? Tik vienos įmonės dirbantieji, kurie visi priklausomi nuo vieno vadovo, be juristinės galios ir t.t. Neliks profsąjungų- neliks ir triukšmo kaip štai bandymas darbo kodeksą derinti trišalėje taryboje. Jokios trišalės nebebus, juk negalės įmonėje veikti darbo taryba ir profsąjunga vienu metu? Aš galvoju, kad negalės. Tai štai ir palengvinimas tiek darbdaviams, tiek valdžios viršūnei! O dar sako, nelabai derino ir galvojo, priėmė skubotai įstatymą. Viskas seniai aptarta ir sutarta, buvo likę tik skubotai įteisinti... Iš demokratijos pasukome į baudžiavos kelią. Kitaip čia neištraktuosi ir viskas aišku.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų