Paaiškėjo, kad staigiai ir stipriai išaugus gynybos biudžetui, valdininkams sunkiai sekasi greitai ir efektyviai pinigus panaudoti. Gerokai padaugėjo pirkimų, kurie paprasčiausiai neįvyko – o tai reiškia, kad dalis valdininkų ilgai ir nuobodžiai dirbo, bet be rezultato.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Už tankus „Leopard“ teks pakloti daugiau nei manė
Prieš keletą metų Lietuva nusprendė – pirks beveik pusšimtį vokiškų tankų „Leopard“.
Jau pasirašyta tankų pirkimo sutartis, sutarta, kad dalis tankų surinkimo vyks ir Lietuvoje. Sumokėtas maždaug pusės milijardo eurų avansas. Mūsų „Geležinio vilko“ brigados kariai jau mokosi valdyti šias kovos mašinas. Tankų batalionas – brangiausias istorijoje mūsų kariuomenės pirkinys.
Tačiau dabar auditą atlikusi Valstybės kontrolė paskelbė, kad išleisti teks kur kas daugiau.
„Mes tiktai įsivertinome kainą, kiek jie kainuos, bet įgyvendindami projektą mes neįsivertinome visų su tuo susijusių išlaidų. Ar reikės amunicijos, kokios reikės infrastruktūros, kokios papildomos įrangos reikės“, – teigė valstybės kontrolierė Irena Irena Segalovičienė.
„Nuo tų pirminių paskelbtų skaičių, kurie buvo iki milijardo, dabar šiek tiek daugiau nei milijardas, bet reikia suprasti, kad tai nebuvo sustoję 2024 metais. Dar praėjusių metų pabaigoje buvo tam tikri patikslinimai sutarties daromi“, – teigė krašto apsaugo viceministras Karolis Aleksa.
Anot viceministro, tankai brangsta natūraliai, o mes papildomai sumokame ir už antidronines priemones, ir už norą, kad dalis surinkimo vyktų ir Lietuvoje.
„Vienas dalykas iš principo, laikas eina ir tam tikri dalykai brangsta, ir mes čia nieko nepadarysime, su didžiuliais kontraktais, perskaičiuojant, ir jeigu šalys konkuruoja, tie pajėgumai brangsta. Kitas dalykas, dėl pramoninio bendradarbiavimo, kuris buvo mums svarbus susitarimas, jis irgi gali uždėti tam tikrus kaštus, ir kaip minėjau, tam tikri pajėgumai, antidroniniai, mums svarbu, kad tie tankai ateitų su jais“, – aiškino K. Aleksa.
Nespėja tvarkytis su išaugusiu pirkimų mastu
Politikai prieš keletą metų minėjo, kad visą pajėgumą sukurti kainuos apie 2 milijardus eurų. Įskaičiavo ne tik tankus, bet ir visą logistiką, apmokymus, remonto dirbtuves, atsargines dalis ir panašiai. Dabar viceministras sako, kad ši suma nesikeis.
„Dabar aš nenorėčiau spekuliuoti tais galutiniais skaičiais, bet tas tikrai 2 milijardų nesiekia. 2 milijardai, man atrodo, toks buvo „užmestas“ skaičius, kad tai yra didžiuliai pinigai“, – teigė krašto apsaugos viceministras K. Aleksa.
Gerokai išaugusi kaina už tankus tik vienas iš pavyzdžių, su kokiomis problemomis susiduria krašto apsaugos sistema. Auditoriai nustatė, kad gerokai išaugus gynybos biudžetui, atsakingi valdininkai sunkiai spėja tvarkytis su išaugusiu pirkimų mastu. Gerokai padaugėjo taip vadinamų „neįvykusių pirkimų“.
„Problema yra tendencija, tai reiškia, kad prastėjanti ta situacija būtent pirkimų srityje, nes neįvykdytų pirkimų skaičius išaugo 2,5 karto, lyginant 2023 ir 2025 metus“, – teigė valstybės kontrolierė I. Segalovičienė.
Neįvykę pirkimai – tai, kai valdininkai ilgai ir nuobodžiai dirba prie pirkimo dokumentų ir procedūrų, o galiausiai viskas sužlunga ir darbas nueina perniek. Galbūt dėl praleisto termino, galbūt todėl, kad konkretaus daikto jau nebereikia.
„Yra kitų galimų priežasčių, ir kad yra įvairių skundų, galbūt nėra didžiulė, bet susiduriame ir su kai kuriais svarbiais pirkimais. Tai nėra tik tos vidinės priežastys, kai kur ir patys tiekėjai, pamatome, kad kažko jau nebetiekia, kažko negalima su jais padaryti, turime kažką kito daryti“, – teisinosi krašto apsaugos viceministras K. Aleksa.
Ministrų kaita daro įtaką
O toks beprasmis darbas, kuris neduoda jokio rezultato, vėliau nulemia ir kitą auditorių baksnojamą problemą.
„Valstybės kontrolė kalba apie per ilgus įvairius vidinius derinimo procesus. Yra tokių kuriozų, kur vidiniai derinimai trunka ilgiau, nei metus. Kalbame apie vidinius derinimus“, – teigė buvusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.
Orijana Mašalė, kuri anksčiau dirbo tiek Valstybės kontrolėje, tiek ir Krašto apsaugos ministerijoje, sako, kad atsakomybė tenka lyderiams, kurie turi sudėlioti aiškius prioritetus valdininkams.
„Atkreipkime dėmesį, kad per 2,5 metų tai jau yra 4-tas krašto apsaugos ministras. Gynybos pramonę per 2 metus kuruos jau 5-tas viceministras. Kai žvelgiame į tokius su pirkimais dirbančius departamentus, arba skyrius pačioje ministerijoje, mes matome, kad pvz. net 4 iš jų neturi nuolatinio vadovo“, – aiškino buvusi krašto apsaugos viceministrė O. Mašalė.
„Aš suprantu, kad ir valdžių kaita, ir ministrų kaita, visa tai prisidėjo, bet ministras neturi nusiimti nuo savęs atsakomybės, badyti į praeitį ir sakyti, kad dabar viską daro. Auditas rodo šiek tiek kitą paveikslą“, – teigė buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vis tik daug kas sutinka, kad staiga įliejus milijardus eurų į gynybos biudžetą, kartu nepagalvota, ar pati sistema sugebės greitai ir efektyviai su tuo susitvarkyti.
„Čia tiesa. Savo laiku mes padidinome pirkimams skirtus pinigus milijardu eurų ir turėjome iššūkių, bet susitvarkėme. Dabar tas padidėjimas dar ženklesnis, ir iš tikrųjų pirkimų sistemai tai yra didelis krūvis“, – tikino buvęs krašto apsaugos ministras A. Anušasukas.
„Akivaizdu, kad sistema yra, jeigu ne pasenusi, tai tikrai praradusi, matyt, tą pagreitį, kurį turėtų turėti, akivaizdu, kad ją reikia rekonstruoti. Ir dabar daromi visi žingsniai dėl jos rekonstrukcijos. Dėl vidaus kontrolės, dėl projektinio valdymo, įsigijimų greitinimo“, – teigė krašto apsaugos viceministras K. Aleksa.
Tiesa, auditoriai ramina visuomenę – korupcijos ar neskaidrių, įtartinų pirkimų neaptiko, į teisėsaugą kreiptis nereikėjo:
„Tokių kriminalų neradome, atlikome tikrai reikšmingą patikrinimą pirkimų, tai yra virš 3 mlrd. vertės patikrinimą atlikome, tačiau vis tik mes matome tikrai nemažai reikšmingų vidutinio reikšmingumo neatitikimų taisyklėms.“
Krašto apsaugos ministerija žada, kad jau šį rudenį keliaus į Seimą su įstatymų projektais, kurie leis sumažinti biurokratizmą ir pagreitins gynybos pirkimus.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
